Pasaulyje yra daugybė vietų viliojančiu savo grožiu narus iš viso pasaulio. Tačiau jei kalba pasisuka apie nuskendusius laivus- tokių vietų žymiai sumažėja. O “geležiniu rojumi” vadinamų vietų , kur nuskendusių laivų ne vienas , ne du o daugybė- yra vos keletas.Viena iš tokių vietų Scapa Flow.
Čia po vandeniu slypi gausybė laivų , kurie nuskendo per daugelį amžių (šią vietą kaip uostą naudojo ir senovės vikingai). Tačiau “geležiniu rojumi” Scapa Flow tapo po dviejų istorijos etapų : Pirmojo ir antrojo pasaulinių karų. Pirmasis Pasaulinis karasPrieš pat Pirmąjį Pasaulinį karą pagrindinė Didžiosios Britanijos karinių jūrų pajėgų bazė buvo perkelta į Skapą. Prieš karą šios įlankos gynyba buvo pakankamai silpna ir praktiškai neapsaugota nuo priešų atakų. Po to kai 1914 metų lapkričio mėnesį vokiečių povandeninis laivas įsibrovė į Scapa Flow, gynybos sistemos buvo smarkiai sustiprintos: iš pradžių buvo nuskandintas 21 laivas ir įrengti tinklai užkertantys kelią povandeniniams laivams. 1915 metais įrengus apsauginius minų laukus, Skapa buvo pripažinta pakankamai saugia baze Didžiosios Britanijos laivynui.
1916 metais Didžiosios Britanijos karinis laivynas išplaukė iš Skapos mūšiui dėl Jutlandijos. Tai buvo paskutinis kartas istorijoje kai du karo laivynai su visais savo kariniais laivais stojo į mūšį. Rezultatai buvo siaubingi. Modernių ginklų daroma žala buvo tokia didelė, kad aiškiai buvo matyti - senoji jūrų mūšių taktika beviltiškai paseno. Nors mūšio dėl Jutlandijos rezultatai gali būti vertinami kaip lygiosios, išgyvenusieji abejose pusėse laikė save nugalėtojais- Kaizerio laivynas jau nebegalėjo daugiau išplaukti į atvirą jūrą..
Lordas Kitčeneris
1916 metų birželį Lordas Kitčeneris, kuris tuo metu buvo vyriausias Didžiosios Britanijos karinių pajėgų vadas ir nacionalinis didvyris, pakeliui į Sankt Peterburgą (kur ketino susitikti su Rusijos imperijos Imperatoriumi ir įtikinti jį pratęsti dalyvavimą kare) aplankė Orknio salas. Po priėmimo flagmane, kur Kitčeneris susitiko su admirolu Dželiko ir išklausė jo ataskaitą apie Jutlandijos mūšį, jis , kartu su savo štabu, grįžo į HMS Hampshire ir per Hoy sąsiaurį išplaukė į jūrą. Būtent šią dieną tapo aišku, kad idėja apsisaugoti nuo povandeninių laivų sudarant dirbtines užtvaras iš nuskendusių laivų- žlugo. Kažkuriuo momentu povandeninis laivas sugebėjo prasiskverbti į Skapą ir pastatyti miną- miną ant kurios užlaukęs nuskendo HMS Hampshire. Jos didenybės laivas “Hampshire” nuskendo labai greitai ir tik keletui jūreivių pavyko išsigelbėti. Iš 665 žmonių įgulos liko tik 12. Po karo 1926 metais Marviko iškyšulyje Lordui Kitčeneriui buvo pastatytas paminklas. Po karo veiksmų nutraukimo septyniasdešimt keturiems kaizerio laivyno laivams buvo įsakyta įplaukti į Skapą ir pasiduoti. 1918 metų lapkričio mėnesį įsakymas buvo įvykdytas ir laivai šešiems mėnesiams užsiinkaravo Skapoje. Laivų įgulos susiklosčiusia situacija buvo labai nepatenkintos: visą jų aprūpinimą vykdė Vokietija ir jis buvo gana skurdus. Kuo aprūpinimas prastėjo tuo labiau nepatenkintos buvo įgulos ir iki maišto trūko visai nedaug. 1919 metų birželio mėnesį buvo paskelbtos taikos sudarymo sąlygos. Kalbama, kad šias sąlygas Times puslapiuose išvydęs Scapa Flow sulaikytam laivynui vadovavęs vokiečių Kontradminoras Fon Reiteris nusprendė sunaikinti savo laivyną. Tuo metu , kai britų laivynas buvo išplaukęs apmokymams, Fon Reiterio įsakymas buvo įvykdytas. Skęstančius vokiečių laivus matė būrelis mokinių iš Stromness miestelio, kurie buvo atėję pasižvalgyti…
Antras pasaulinis karas
Antrojo pasaulinio karo metu, dalis Britų laivyno taip pat bazavosi Skapoje. Iš čia jie plaukdavo į Arktinius vandenis lydėti karavanų su lendlizu plaukiančių į Murmanską. 1939 metais spalio mėnesį, buvo suplanuota Scapa Flow ataka. Ataką turėjo įvykdyti povandeninis laivas U-47, kuriai vadovavo leitenantas Giunteris Prinas.
Giunteris Prinas
1939 metų spalio 13 –tos naktį U-47 įslinko į Skapą. Iš karto po vidurnakčio povandeninis laivas pastebėjo HMS Royal Oak
HMS Royal Oak
Tuoj po to sekė torpedų ataka ir HMS Royal Oak borte buvo pramušta didžiulė apie 90 cm skersmens skylė. Laivas greitai nuskendo iš 1400 žmonių 833 žuvo.
HMS Royal Oak pripažintas kariniu kapu ir yra saugomas.
HMS Royal Oak memorialas
Po šio įvykio Scapa Flow ėmę saugoti dar geriau: buvo įrengtos priešlėktuvinės baterijos, minų laukai, o taip pat paskandinta dar kažkiek laivų, kad įplaukimas įlankon būtų dar sudėtingesnis. 1940 m Vinstonas Čerčilis, stiprindamas Skapos gynybą, įsakė rytinėje dalyje tarp salų pastatyti keturias dirbtines užtvankas (barjerus). Šie barjerai dar ir dabar vadinami Čerčilio barjerais. Barjerus statė italų karo belaisviai, jie ne kartą dėl to protestavo, kadangi, anot jų, tai buvo kariniai darbai pažeidžiantys Ženevos konvenciją. Tačiau jų protestai buvo atmesti motyvuojant, kad šių užtvankų tikslas komunikacijos tarp salų gerinimas.
Daugybė laivų paskendusių ar paskandintų Skapoje buvo iškelti. Tačiau nepaisant to narai gali aplankyti daugiau nei 40 laivų o taip pat ir panerti prie Čerčilio barjerų.Panėrimai į HMS Royal и Oak HMS Vanguard (laivas paskendo 1917 metais birželio 9 dieną sprogus šaudmenims ; iš 1100 žmonių žuvo 800) gali būti vykdomi tik gavus specialų Didžiosios
Britanijos Admiraliteto leidimą.
Važiuojam į Skapą ?
Straipsnis išverstas maloniai leidus Kirill “CELT” Egorov ir (www.decostop. ru)
Vertė Andrius.
|
