NaujienosApie MusKlubasTikslai/ProjektaiStraipsniaiFoto/VideoForumasDIR shopGUEKontaktai
Mūsų draugai:
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis


Mes turime 38 svečius online

Asvejos (Dubingių) ežeras Spausdinti

Asveja - ežeras, prie kurio prabėgo dauguma mano vaikystės vasarų. Ne viena diena ir ne vienas vakaras praleistas drumsčiant veidrodinį ežero paviršių valties irklais. Gal todėl jis man toks mielas ir gražus. Gal todėl norisi sugrįžti ir panerti į jo gelmes dar ir dar kartą. Gerai, nenuklyskime į mano prisiminimus :)
alt

Asvejos (dar vadinamas Dubingių ežeru) – ežeras tyvuliuoja Molėtų, Švenčionių ir Vilniaus rajonų savivaldybėse, 8 km į vakarus nuo Pabradės, 7 km į rytus nuo Giedraičių.

Ežeras ilgas, siauras, kaip upė vingiuotas, ištįsęs iš pietryčių į šiaurės vakarus. Tai pats ilgiausias Lietuvos ežeras. Jo ilgis(neįskaitant įlankų iš šiaurės vakarų į pietryčius) - 21,86 km, o kartu su visomis atšakomis ilgis siekia net 29 km. Užimamas plotas - 1015ha. Plačiausias ežeras pietryčių dalyje - 880 m, vidutinis jo plotis -  340 m.

Asveja -trečias pagal gylį Lietuvoje ežeras. Jo didžiausias gylis - 50,2 m (netoli mums narams gerai žinomos Arvydo sodybos).Vidutinis ežero gylis - 14,7 m.

Ežeras - rininės kilmės.

Ežerą puošia šešios salos, kurių bendras plotas – 4,4 ha. Šio fakto nežinojau! Pati mačiau keturias salas. Smalsu pasidarė ar šalia didelį kalną primenančios salos bus žemėlapyje pažymėta mažytė salelė, kurioje augo vienišas medis. Patikrinau – pažymėta  :)

Ežero pietrytinę dalį skiria siaura sąsmauka, kuria teka upelis. Tai ta pati vieta, kurią pravažiuojame, važiuodami link uolinių skardžių. 

Asvejoje yra 3 įlankos: pietvakariuose – Žalktynės įlanka, ilgis 4,96 km,didžiausias plotis 0,4 km, didžiausias gylis 36,5 m; šiaurės rytuose –Vyriogalos įlanka, ilgis 2,9 km, didžiausias plotis 0,5 km,didžiausias gylis 17,7 m; šiaurės vakaruose – įlanka ties Dubingiais, ilgis 0,8 km, plotis 0,1 km, didžiausias gylis 23,5 m. 

Kranto linija vingiuota. Norint apeiti šį ežerą aplink, tektų kulniuoti 72,5 km. Krantai aukšti, smėlėti, daugiausia apaugę pušynais. Nors menu, vaikystėje, plaukiant valtimi išilgai Asvejos man giliai į atmintį įstrigo vaizdas, kur vienas ežero krantas apaugęs pušynais, o kitas –lapuočiais.

Vyriogalos įl. pietvakarių ir pietryčiu krantai pelkėti.

Beje, ant Asvejos ežero kranto ošia storiausia Lietuvoje Pušis – Purviniškių pušis, kuriai yra apie 350 metų.

Ežero guolyje yra 34 duburiai, iš jų - 16 gilesni kaip 35 m (giliausi yra pietryčiuose).

Asvejos ežeras pratakinis. Į jį įteka apie 10 įvairaus dydžio upelių ir nemažai šaltinių. Iš didesnių intakų paminėtina Kirnė, Baluoša, Jurkiškio upelis (iš Suoselio ež.). Šis trumpas upeliukas per 1,2 km atstumą pažemėja apie 12 m. jis labai sraunus, primenantis kalnų upę. Jo vagoje guli didžiulis akmuo – “Puntuko vaiku” vadinamas. Iš pietrytinės ežero dalies išteka taip pat gana vandeninga Dubinga – dešinysis Žeimenos intakas, todėl iš čia valtimi galima pasiekti Vilnių.

Atabradai - siauri, iš smėlio ir žvyro. Nendrynai ir meldynai reti.

Teigiama, kad vandens skaidrumas vasarą - 3 m, žiemą - 8,8 m. Hmm...įdomu kas, kokiu būdu ir kokiame gylyje taip tiksliai išmatavo matomumą.

Dugno nuosėdų storis - 7-10 m.

Vandens augalija Asvejos ežere negausi, ežero užaugimo laipsnis nedidelis. Siauros ir retos augalų juostos tęsiasi tik ežero pakraščiais, didesnių sąžalynų niekur nesudaro.

Ežere yra apie 14 rūšių žuvų: aukšlės, ešeriai, karosai, karšiai, lydekos, kuojos, lynai, raudės, seliavos, stintos, šapalai, unguriai, vėgėlės.

Vietomis ypatingai gausu rainuotųjų vėžių, kurie, pasak vikipedijos, yra naikintini ir juos galima gaudyti visus metus neribotais kiekiais. 

Dubingiai ir jų apylinkės pasižymi ne tik įspūdinga  gamta, bet ir sena, savita, beveik tūkstantį metų menančia bei iki šiol alsuojančia istorija.  Kad čia nuo seno buvo gyvenama byloja dideli, gerai išsilaikę Jutonių, Žingių, Degsnės pilkapynai. Pilkapiai mirusiesiems čia buvo pilami apie aštuonis šimtus metų.Asvejos ežero pakrantė į rytus nuo Dubingių dar tebevadinama Alka, o šis vardas liudija, jog kadaise čia buvo senojo lietuvių kulto vieta – šventas miškas. Beje rašytiniai istoriniai šaltiniai byloja, kad ir visas Asvejos ežeras buvo vadinamas Alkos vardu. 

Beje, anksčiau minėjau kalną primenančią salą, kurioje kadaise kepėm šašlykus :)   Kiek daugiau paieškojus informacijos apie Asvejos ežerą, netikėtai aptikau, kad ši sala ne šiaip sau sala. Tai Jonėnų piliakalnis! Kaip rašo http://www.piliakalniai.lt - piliakalnis yra Asvejos ežero Girnų (Žernuvkos, Vainikų) 2,3 ha ploto saloje. Aikštelė ovalo smailiais galais formos, pailga V- R kryptimi, iki 1 m aukščio iškiliu viduriu, 1-1,5 m žemesniais kraštais, 170x30 m dydžio. Šlaitai statūs, 10 - 11 maukščio. Piliakalnyje rasta brūkšniuotos keramikos. Jis apaugęs lapuočiais su krūmų pomiškiu ir paskiromis pušimis.Piliakalnis datuojamas I tūkst. pradžia. Pasiekiamas Sužionių-Jonėnų keliu privažiavus iki pat Asvejos ir jos pakrante įV iki poilsiavietės, paplaukus ežeru į V 800 m. Andrius savo straipsnyje apie Asvejos tyrinėjimus taipgi minėjo šią salą ir nėrimo sąlygas prie jos.

Dubingių piliavietė, dar vadinama pilies kalnu, yra miestelio prieigose, Asvejos ežero pusiasalyje. Kalva anksčiau buvo sala. Jos viršuje matoma įvairaus dydžio ir formos žemės kauburių, buvusių tvenkinių vietų, plytų ir akmenų mūro griuvėsių. VytautasDidysis 1412-1413 m. pastatydina medinę pilį saloje, įėjusią į Vilniaus gynybinę sistemą. Nuo XVI a. pradžios Dubingius valdę Radvilos pastato naują, mūrinę pilį, o vėliau ir didingus rūmus. Nuo Vytauto laikų pilies teritorijoje kadaise stovėjusi medinė katalikų bažnyčia, Radvilų iniciatyva, buvo sugriauta.Jos vietoje iškilo mūrinė evangelikų reformatų, kurioje buvo palaidoti kai kurie iš Radvilų, tame tarpe ir Mikalojus Radvila Rudasis – vienas žymiausių XVI a.antros pusės Lietuvos veikėjų. Ant pilies kalno 1938 m. buvo pastatytas prezidento Antano Smetonos vasarnamis, skirtas užsieniečiams, vėliau kareivių sudegintas.

Viena iš įdomesnių nardymo vietų – Dubingių tiltas. Dauguma šaltinių nurodo, kad Dubingių tiltas – tai pirmas medinis 76,4m. ilgio ir 6m. pločio tiltas per ežerą Lietuvoje. Jį laiko ąžuoliniai poliai, kuriems per 100 metų. 
Giliausia vieta ties tiltu net 15 m. 1933 m. Lietuvos prezidentas A.Smetona atvykęs į Dubingius negalėjo per ežerą persikelti įmiestelį. Ta priežastis ir dubingėnų prašymas lėmė, kad būtų pastatytas tiltas.1934 m. birželio 3d. 
dalyvaujant Lietuvos prezidentui tiltas buvo iškilmingai atidarytas. Dubingių tiltas paskelbtas 
technikos paminklu.

Iki tilto pastatymo per Asvejos ežerą buvo įrengtas keltas ir keltininko namelis, pastatyti grafo Tiškevičiaus rūpesčiu. 

alt

Tačiau Asvejos regioninio parko tinklapyje radau tokią informaciją: “1998metais žvalgymų metu į rytus nuo naujojo Dubingių tilto rasti senovinio tilto poliai. Tai 24 ąžuolinių ir spygliuočių medienos polių likučiai, kurie koncentravosi nuo 1,20 iki 12,0 m gylyje. Tiltą nešanti konstrukcija buvo sudaryta iš keturių polių eilių. Tilto poliai kalti po du. Viduriniai poliai kalti statmenai, šoniniai įstrižai, paremti pastariesiems, kad neiškryptų visas tiltas. Tilto polių žingsnis – apie 2 m., tako plotis galėjo būti iki 5 mpločio. Tiltas tikriausiai kelis kartus remontuotas ar perstatinėtas, nes dalis polių nesusieina į vientisą sistemą. Žvalgytos tilto liekanos priklauso didžiajam tiltui, jungusiam pilies salą su krantu. Tai viduramžių tilto, jungusio tuometinę Dubingių piliavietės salą su krantu, liekanos.”

DiveLT klubo nariai sausio mėnesį atliko poledinį nėrimą prie esamo Dubingių tilto polių. Andriaus filmukas "DubingiųTiltas" . 

DiveLT Asvejos tyrinėjimo projektas bus tęsiamas ir nutirpus ledams būtinai organizuosime senojo tilto liekanų paiešką.


Pabaigai keletas tikrai įdomių, visai nestandartinių Asvejos fotonuotraukų www.efoto.lt 

Informaciją surinko Eglė 


Šaltiniai:

http://lt.wikipedia.org/wiki/Asveja

http://www.asvejosparkas.lt

http://www.piliakalniai.lt/

http://www.sav.moletai.lt/

http://www.infomoletai.lt

 

 

 
Daltono dėsnis žaliems Spausdinti
Mes visi žinome kad stovėdami žemės paviršiuje ir kvėpuodami 1 atmosferos slėgio oru mes įkvepiame 80% azoto ir 20% deguonies (aš žinau, kad šie skaičiai nėra visai tikslūs, bet tai padės mums supaprastinti skaičiavimus ar ne ?) Nuo pat mūsų gimimo šios dujos per kvėpavimo takus patenka į kraujotakos sistemą ir kraujas jas išnešioja po viską kūną.  Deguonį mūsų kūnai naudoja gyvybei palaikyti, o azotas didelio darbo neatlieka, jis paprasčiausiai įkvepiant patenka į vidų o iškvepiant pasišalina.Neriant po vandeniu aplinkos (vandens) slėgis auga. Šis slėgis spaudžia mus iš visų pusių. Jei mes bet kokiame gylyje bandytume kvėpuoti oru esančiu paviršiuje, mūsų raumenys, kurie valdo kvėpavimą, pasirodytų nepakankamai stiprūs, kad įkvėpti.

Geras eksperimentas: pabandykite baseine pakvėpuoti per prailgintą kvėpavimo vamzdelį. Jūs būtinai pasieksite tokį gylį, kai Jūsų raumenys nesugebės nugalėti vandens slėgio.
Tai ką gi daryti jei norite nerti giliau? Jūs turite kvėpuoti oru veikiamu tokiu pačiu slėgiu kaip ir aplinka, būtent tokio slėgio dujas Jums tieka Jūsų reguliatorius. Kokiame gylyje bebūtumėte, reguliatorius tiekia dujas kurių slėgis lygus aplinkos slėgiui.
Ką tai turi bendro su misteriu Daltonu ?
 
Dar
XIX amžiaus pradžioje jis iškėlė idėją, kad jei paviršiuje (t.y. esant atmosferos slėgiui, grubiai tariant 1 bar) jūs įkvepiate 80% azoto ir 20% deguonies, šių dujų parcialiniai slėgiai bus atitinkamai 0,8 ir 0,2 bar. Parcialinių slėgių suma turi būti lygi bendram dujų slėgiui t.y. suma turi būti lygi 100 %. Gudru ar ne ?
alt
Išnagrinėkime šia situaciją detaliau. Mes žinome, kad nėrimo metu vandens slėgis auga, mes turime didinti ir dujų slėgį, kad galėtume kvėpuoti. Vadinasi mes galime sužinoti kiekvienos dujų, kuriomis kvėpuojame, sudedamosios dalies parcialinius slėgius. Žemiau pateiktoje lentelėje matome kaip auga parcialiniai slėgiai didėjant gyliui:
 
Gylis, mN2 parcialinis slėgis, barO2 parcialinis slėgis, barBendras dujų slėgis, bar.
00,80,21
101,60,42
202,40,63
303,20,84
404,01,05
504,81,26
605,61,47

Kodėl mums tai turėtų būti svarbu? Nors azoto ir deguonies parcialiniai slėgiai neturi mums jokios įtakos paviršiuje (prie tokių reikšmių prisitaikęs mūsų kūnas) tačiau kvėpuojant šiomis dujomis esant didesniems parcialiniams slėgiams mes galime susidurti su problemomis.
Azotui pasiekus parcialinį slėgį (trumpiau ppN2) lygų maždaug 4, mes pradedame jausti stiprų azotinės narkozės poveikį- keistus pojūčius, kuriuos galima palyginti su alkoholio poveikiu: balanso praradimas, euforija ir nesugebėjimas
susikoncentruoti. Visa tai skamba puikiai, kol jūs po vandeniu nepajusite, kad pamiršote į burną įsidėti reguliatorių.

Narkotinis efektas palaipsniui didėja – didėjant ppN2 ir atitinkamai mažėja – mažėjant ppN2, išnėrimo metu viena svarbiausių problemų yra tai kad jūs suprastumėte, jog esate veikiamas narkozės ir imtumėtės atitinkamų priemonių.
Deguonis taip pat yra problemų šaltinis: kai parcialinis slėgis ppO2 yra 1,2 - 1,6 (arba daugiau) ribose. Jūs galite pajusti tai kas vadinama deguoniniu apsinuodijimu. Egzistuoja kelios apsinuodijimo fazės. Pirmos fazės metu visi jūsų kūno raumenys susitraukia ir jūs “sustingstate” – tai gali tęstis iki minutės, o po to prasideda traukuliai kurie yra labai panašūs į epilepsijos priepuolį. Pajusti tai  po vandeniu tikrai nebus malonu (pastaba: traukulių metu, kaip taisyklė yra sulaikomas kvėpavimas, todėl staigus išplaukimas į paviršių šios fazės metu tikrai ne geriausia idėja). Trečioji fazė – trumpalaikis sąmonės netekimas. Aš tikrai nelinkėsiu jums to patirti po vandeniu, nors pacientai, gydomi barokamerose nuo dekompresinės ligos, patiria tokią būseną ne vieną kartą. Be to labai svarbu žinoti, kad jūsų atsparumas “deguoniniam smūgiui” truputį primena loteriją. Vieną dieną jūs lengvai galite atlaikyti ppO2 2,8, o kitą apsinuodyti prie ppO2 1,2.

Šiam fenomenui paaiškinti vis dar atliekami moksliniai tyrimai.
Taigi, dabar jūs turėtumėt suprasti, kodėl panėrimai su oru yra labai riboti.
Ribodami panėrimų gylį pagal parcialinį deguonies slėgį, jūs vistiek esate veikiami azotinės narkozės. Kad sumažinti šiuos efektus yra naudojamos dujos su mažesnėmis “probleminių” dujų koncentracijomis- Trimix ir Heliox, bet tai jau visai kita istorija.

Straipsnis išverstas maloniai leidus Kirill “CELT” Egorov ir (
www.decostop. ru).
Vertė: Andrius.
 
Spausdinti

BOILIO DĖSNIS ŽALIEMS

Jūs privalote jį suprasti. Tai –sąlyga, kad taptumėte geru, ir kas svarbiausia, saugiu naru. Neįsisavinę Bobo Boilio(beje mums geriau būtų vadinti jį seru Ričardu, juk jo tėvas kažkada buvo turtingiausiu Anglijos žmogumi) darbų rezultatų, po vandeniu jums nebus jauku.

 boilio desnis

Iš esmės, ignoruojant algebros dėsnius, kuriuos jūs tikriausiai girdėjote (pavyzdžiui – P1V1=P2V2), ir kurie man visada kelia nuobodulį, Boilio dėsnis teigia, kad jeigu jūs didinate slėgį, veikiantį spaudžiamą objektą, pvz, vaikišką oro balionėlį, tai jo dydis mažės. Ir atvirkščiai, jeigu sumažinsite slėgį, veikiantį tą patį objektą, jo dydis padidės. Nesunku, ar ne?


Tačiau, mums, narams, kaip visada būtina suprasti, kas vyksta po vandeniu. Visų pirma paklauskite savęs, kada slėgis didėja ir mažėja? Juk tam, kad galėtume Boilio dėsnį  pritaikyti narams, būtinas slėgio kitimas. Nėrimo metu aplinkos slėgis didėja pastoviai tiek, kiek didėja vandens stulpas virš jūsų galvos. 


Prieš paneriant, vandens paviršiuje, mus veikia
1 ATA (atmosferos) slėgis. Grubiai tariant,slėgis didėja viena atmosfera kas 10 metrų. Taigi,kai mes pasiekiame 10 metrų gylį, mus veikia slėgis, du kartus didesnis, nei buvo vandens paviršiuje. 20 metrų gylyje slėgis padidėja iki 3 ATA ir taip toliau…


Dabar paklauskite savęs: „kokius daiktus, ertmes, užpildytas oru, mes imamekartu su savimi po vandeniu?“. Jūs tikriausiai atsakysite ir patys, tačiau aš vis tik jums padėsiu: tai sinusai, skrandis, oras esantis neoprene, oras sausame kostiume, jūsų plaučiai, kaukės ertmė, ausys, oras plūdrumo kompensatoriuje ir taip toliau. Kaskart mums neriant, didėja slėgis, veikiantis visas oro ertmes ir jų apimtis mažėja. Taip sako Boilio dėsnis. Tačiau kiek? Ir kaip tai veikia mus?


Vėl paimkime vaikišką oro balionėlį. Pripučiame jį vandens paviršiuje ir, paprastumo dėlei tariame, kad dujos, esančios balionėlyje veikiamos atmosferos slėgio (
1 ATA). Panardinkime balionėlį į 10 metrų gylį, kur slėgis – 2 ATA. Slėgis padvigubėjo, reiškia balionėlis susispaus! Jeigu dabar išmatuotume balionėlį, paaiškėtų, kad jis dvigubai sumažėjo. Jo dydis du kartus mažesnis,nei paviršiuje, o slėgis viduje balionėlio išaugo du kartus. Dabar įsivaizduokime nėrimą su balionėliu iki 20 metrų gylio. Aplinkos slėgis padidėjo dar 1 atmosfera, ir dabar mus veikia 3 atmosferų slėgis. Mūsų balionėlis dar labiau susispaudė. Dabar jo dydis sudaro trečdalį paviršiuje buvusio dydžio. Ir taip toliau...


Tai galime pavaizduoti paprastoje lentelėje:

Gylis, м

Aplinkos slėgis, ATA

Tūris

0

(paviršius - 1)

1

10

2

Pusė lyginant su paviršiumi

20

3

Trečdalis lyginant su paviršiumi

30

4

Ketvirtadalis lyginant su paviršiumi


Pastaba: tam kad aprašytume procesus kurie vyksta balionėlio viduje prireikė dar vieno mokslininko –Bernulio. Jis teigė, kad dujų molekulės susiduria su balionėlio sienelėmis ir kuo didesnė jų energija, tuo daugiau susidūrimų įvyksta ir didėja jėga. Bernulis padarė išvadą, kad dujų tankiui didėjant didėja ir susidūrimų skaičius. Susidūrimų skaičiaus ir jų intensyvumo didėjimas priveda prie slėgio didėjimo.


Minutėlę! Jeigu visos oro ertmės susispaudžia, tai kas gi vyksta su mūsų plaučiais? Man visai nepatinka mintis, kad mano vidaus organai gali būti dvigubai (ar net daugiau!) suspausti. O kaip mano ausys? O sinusai? PADĖKITE!!!!


Nelabai spalvingos perspektyvos narams, ar ne? Pažiūrėkime atidžiau, kas vyksta, kai pradedam nėrimą. Visų pirma mes išleidžiam orą iš plūdrumo kompensatoriaus ir sauso kostiumo. Tai Archimedo dėsniui leidžia panardinti mus po vandens paviršiumi. Neriant, visos spūdžių ir dujomis užpildytų ertmių tūris ima mažėti. Pažiūrėkim, pavyzdžiui,  sausą kostiumą: dujos, esančios sauso neopreninio kostiumo medžiagoje, susispaudžia. Jūs pradedate išstumti mažiau vandens, reiškia mažėja jūsų plūdrumas, ir jūs imate grimzti greičiau. Slėgis didėja, dujos kostiume susispaudžia dar labiau, jūs išstumiate dar mažiau vandens ir jūs tampate dar labiau neigiamai plūdrus... ir kažkuriuo momentu, be leidimosi į gelmes, jūs pajusite, kaip stipriai kostiumas apspaudžia kūną, kaip įsirėžia į odą, tarsi kažkas iš bulvinių traškučių pakelio išsiurbė visą orą, o jūs tuo tarpu atsidūrėte pakelio viduje! Och!


Lygiai tas pats vyksta ir jums prieš akis! Neriant, slėgis, veikiantis kaukę, išauga, ir oras, esantis kaukėje, susispaudžia. Neriant, kas 10 metrų, slėgis padidėja 1 ATA, ir atitinkamai sumažėja oro tūris, esantis kaukėje. Tarsi kažkas nori išsiurbt akis iš akiduobių! Akims tai nelabai malonu: jose gali išsilieti kraujas ir tai vadinama kaukės apspaudimu. O kaip su ausimis? Vėlgi, didėjant gyliui didėja slėgis ir jūsųvargšas ausies būgnelis, kuris yra labai elastingas, išlinksta, kadangi oras esantis už būgnelio susispaudžia (sumažėja jo tūris) Kažkuriuo momentu ji snebegalės dar daugiau išlinkti, trūks.


Pakalbėkime apie iškilimą. Mes jau anksčiau kalbėjome, kad Boilio dėsnis veikia ir atgaline kryptimi, t.y.mažėjant slėgiui, dujų tūris didėja. O tai reiškia, kad jeigu jūs giliai įkvėpsite iš reguliatoriaus būdami 10 m gylyje, o po to iškilsite į paviršių neiškvėpdami, jūsų plaučiai dvigubai padidės, lyginant su jų pradiniu dydžiu. Blogos naujienos! Iš tiesų dar iki to momento, kol plaučiai išsiplės iki tokio dydžio, jie trūks!


Ar aš jūsų dar neišgąsdinau?


Visų šių problemų sprendimas – taip vadinamas „slėgio išlyginimas“. Tai yra jūs privalote pasiekti, kad slėgis iš abiejų pusių būtų vienodas. Tai labai paprasta, ir jūs tai išmokote nardymo pagrindų kursuose. Pavyzdžiui, viso nėrimo metu, o ypač iškilimo metu, privalote normaliai kvėpuoti ir jokiu būdu neužlaikyti kvėpavimo. Be to,  jūs atliekate Valsalvos manevrą, kad išlygintumėte slėgį ausyse, ir jūs naudojate kaukę su skyriumi nosiai, kad galėtumėte įpūsti oro po kauke. Nėrimo metu jūs reguliariai įpučiate dujų į sausą kostiumą vėlgi tam, kad išlygintumėte slėgį.


 Straipsnis išverstas maloniai leidus Kirill “CELT” Egorov ir (www.decostop.ru).

Išvertė: Eglė. 
 
Nėrimų planavimas Spausdinti

Pagrindiniai skirtumai tarp mėgėjų ir profesionalų.

Kaip jau kalbėjau egzistuoja dvi sritys, kurioms dauguma narų neskiria pakankamai dėmesio - tai plūdrumo kontrolė ir nėrimų planavimas.Dauguma narų mano, kad jie visada planuoja savo panėrimus, tačiau skaitydami toliau jūs pamatysite, kad šis procesas yra žymiai platesnio profilio nei priimta manyti.Pirmuosius panėrimų planavimo žingsnius jūs padarėte tada, kai nutarėte gauti sertifikatą, paskambinote į nardymo centrą ir atlikote visas reikalingas procedūras. Tai yra jūs kritiškai įvertinote situaciją, supratote , kad neturite reikalingų žinių ir įgūdžių reikalingų norint nardyti. Jūs suplanavote ir atlikote veiksmus kurie pakeitė situaciją.Taip elgtis jūs turėtumėt visos savo naro karjeros metu, t.y. kiekvieną kartą įvertinti situaciją ir priimti teisingus sprendimus. Taip pat jūs turite įvertinti savo fizinę formą, savo įrangą ir panėrimo vietos pasirinkimą.

Jūs – Jūsų žinios ir Jūsų fizinė forma

Tai vienas iš sudėtingiausių punktų. Įsižiūrėkite į veidrodį ir jūs pamatysite simpatišką velnią arba velniūkštę. Jums norisi tikėti, kad jūs esate pačios geriausios formos kokia tik gali būti ir kokioje jūs buvote visada. Aš dažnai sakau sau: “ Aš vis dar galiu daryti tai, ką darydavau anksčiau. Bet dabar tai sukelia žymiai daugiau skausmo ir tas skausmas lieka žymiai ilgesnį laiką”. Tiesa yra ta, kad Jūs jau nebesate toks koks buvote prieš kelis ar keliolika metų .(Aš žinau, kad yra keletas išimčių ir noriu kad jūs žinotumėt jog nejaučiu Jums neapykantos). Amžius ir stresas, su kuriuo mes susiduriame kasdieniniame gyvenime ar darbe, palieka savo pėdsaką, tegu ir ne visada akivaizdų.Jūs turite blaiviai ir netgi griežtai įvertinti savo fizinę formą. Galbūt jau tikrai laikas pradėti lankytis treniruoklių salėje arba nusipirkti dviratį ? Galbūt laikas numesti tuos 5 kilogramus, kurie trukdo užsidėti hidrokostiumą ? Galbūt laikas mesti rūkyti (Jūs juk žinote, kad rūkymas žudo) ? Kaip Jūs ruošiatės pakeisti situaciją ? Jei nesiruošiate nieko daryti, gal jums reikėtų pakeisti atliekamų panėrimų tipą ir sudėtingumą ?Deja, pastaruoju metu nardymo industrijoje įvyko daug mirčių susijusių su širdies darbo sutrikimu. Sporte, kuriam tik 50 metų, egzistuoja “senstanti populiacija”. Šio faktoriaus taip pat negalima praleisti vertinat save.Taip pat reikia savęs paklausti “O kokie mano įgūdžiai ?” Kokie Jūsų planai? Jūs ruošiatės į nardymo kursus, bet nežinote kada ? Jūs atidedate sprendimą vėlesniam laikui? Bet to “vėlesnio laiko” nėra jūsų kalendoriuje. Galbūt reikia užsirašyti į kursus dabar pat. Planuokite.Dabar kai jau išsiaiškinome su šia dalimi, aš esu priverstas jums pasakyti, kad atlikti tokį savęs įvertinimą būtina kiekvienais metais. Savo studentams aš rekomenduoju daryti tai metų pradžioje, iš anksto peržiūrėti kursų grafiką, išsirinkti reikiamus ir užfiksuoti tai savo kalendoriuje.

Jūsų įranga

Jei Jūs jau sertifikuotas naras, turbūt žinote, kad nardymas tai toks sportas, kuris didele dalimi priklauso nuo įrangos. Labai svarbu įsigyti teisingą įrangą ir atitinkamai ją prižiūrėti. Atsiminkite - įranga palaiko jūsų gyvybę po vandeniu. Kiekvienų metų pradžioje būtina apžiūrėti savo įrangą ir susiplanuoti savo veiksmus.Visų pirma, ar Jūs turite savo nuosavą įrangą? Jei ne, Jums bus tikrai sunku tapti iš tikro geru naru. Jei žaisite tenisą kiekvienais metais su vis kita rakete arba golfą su skirtingais lazdų rinkiniais, jūs tiesiog pavargsite, bet niekada nepasieksite jokių rezultatų šiose sporto šakose. Situacija su nardymu lygiai tokia pati. Jei neturite savo įrangos reikia pamastyti apie jos įsigijimą. Jei jau turite įrangą reikia įvertinti ar ji tinka planuojamiems panėrimams. Ar nereikėtų jos atnaujinti, modifikuoti arba atlikti techninį aptarnavimą. Neatidėliokite įrangos techninio aptarnavimo paskutiniam momentui, atneškite technikui ją metų pradžioje, tada jam nereikės dirbti paskubomis. Iš anksto tai nereiškia 2 dienas iki kelionės. Skirkite tam bent jau 10 dienų. Galbūt jums pasiseks ir jūs atsiimsite savo įrangą laiku, bet neverta dėl to rizikuoti ir gadinti sau nervų

Kur mes keliaujame?

Kadangi mes jau pasirūpinome savimi ir savo įranga mums reikia nuspręsti kur keliausime nardyti. Dauguma žmonių atideda šį klausimą paskutinei minutei ir tai labai apsunkina kelionės organizavimą bei sumažina galimybes. Dėl to registruokitės kelionėms kaip galima anksčiau. Nuspręskite kur norite važiuoti ir įsirašykite datas sau į kalendorių. Būkite tikri jei nerezervuosite kelionei laiko, jums “padės” kas nors kitas. Jei suplanavote kelionę iš anksto Jūs visada galėsite pasakyti:“Aš žinoma norėčiau jums padėti, bet tos dienos deja jau užimtos”.Labai svarbu pasitikrinti ar kelionei bus reikalinga viza ir pasas. Kada baigiasi Jūsų paso galiojimo terminas? Kai kurios šalys neleidžia įvažiuoti jei turisto paso galiojimas baigiasi anksčiau nei po šešių mėnesių. Jei nardote neišvažiuodami iš savo šalies, apsispręskite kokios įrangos Jums reikės. Išsiaiškinkite ar panėrimams reikės specialių leidimų ar susitarimų ir t.t.Išankstinis planavimas- sėkmės garantas!

Diena prieš panėrimą

Būtent šiuo metu ateina labai svarbių patikrinimų metas ir šiuos patikrinimus svarbu atlikti laiku. Jei grįžtate iš darbo penktadienį 11 valandą vakaro ir aptinkate, kad Jūsų reguliatorius veikia tik free flow režime - Jūs turite problemų! Galbūt 6 vakaro techniką dar galimą rasti, tačiau 11-tą – tai jau neišsprendžiama užduotis.Taigi, grįžtate iš darbo. Padarykite tokius žingsnius: prijunkite reguliatorių prie baliono. Patikrinkite slėgį balione. Tai, kad balionas praeitą savaitę buvo pilnas, visai nereiškia, kad jis pilnas ir dabar. Balionas gali po truputį išleidinėti orą per netvarkingą kraną. O galbūt jūsų giminaitis būdamas svečiuose galėjo pasukinėti kraną ir palikti jį neužsuktą iki galo arba kompresoristas pilnai nepripūtė baliono. Kad ir kaip būtų nemalonu, bet taip atsitinka. Jau būnant laive aptikti, kad Jūsų balione užpildytas tik iki pusės – ne pati geriausia dienos pradžia. Dabar pakvėpuokite iš reguliatoriaus (neapsiribokite tik paspausdami priverstinio oro padavimo mygtuką). Kelis kartus įkvėpkite ir iškvėpkite. Patikrinkite ar įsijungia Jūsų kompiuteris. Patikrinkite visą savo įrangą ir įsitikinkite, kad viskas veikia. Po to viską supakuokite išskyrus balionus ir svorius. Sudėkite viską taip, kad nieko nepamirštumėte ryte.

Ir galų gale pats panėrimas

Na ne visai… Mums kaip ir anksčiau dar reikia suplanuoti. Pirmiausia ką turite padaryti atvykę į vietą - apžiūrėti kur nersite. Ar saugu toje vietoje nerti? Ar ne per didelės bangos? Ar ne per stipri srovė? Koks matomumas? Jei sąlygos nepatenkinamos geriau iš karto atsisakyti nuo panėrimo. Nebijokite taip elgtis, aš esu taip pasielgęs ne vieną kartą.Jei nerti galima, aptarkite planuojamą gylį, laiką ir judėjimo kryptį. Susitarkite kokių veiksmų imsitės jei komanda išsiskirs. Nemanykite, kad jūsų badis pats žino ką daryti. Išsirinkite komandos kapitoną, kuris “ves” panėrimą, o badis jį seks. Tai labai sumažina komandos išsiskyrimo riziką. O tai dažnai atsitinka: vienas naras pamato kažką kairėje ir plaukia į kairę. Abu mano, kad partneris seka iš paskos ir taip per kelias sekundes partneriai pasimeta. Lyderis visada veda panėrimą!!! Tai ypač svarbu komandose iš trijų narų. Tokiu atveju kiekvienas naras manys, kad likę du laiko jį ir savo partnerį matomumo ribose. Komandos lyderis turi išlaikyti komandą neiširusią. Ir dar. Labai svarbi planavimo dalis, apie kurią dažniausiai visi pamiršta, tai debrifingas. Jei Jūs neaptarsite, kas įvyko panėrimo metu, Jums teks su tomis pačiomis problemomis susidurti vėl ir vėl. Aptarkite net ir pačius mažiausius sunkumus bei problemas. Tai neleis joms išaugti į kažką rimtesnio. Kaip pamatysite, kad tik kelios minutės, kurias sugaišite planuodami, padarys jūsų panėrimus malonesniais, linksmais ir saugiais.
Straipsnis išverstas maloniai leidus Kirill “CELT” Egorov ir (www.decostop.ru).
Išvertė: Andrius. 

 

 
Henrio dėsnis žaliems Spausdinti
Žakas Stiuartas


Viljamas Henri gimė 1800-aisiais metais Mančesteryje. Jis sugalvojo štai ką: „Esant pastoviai temperatūrai ir nedideliems slėgiams dujų tirpumas skystyje tiesiogiai proporcingas tų dujų slėgiui virš skysčio“.
Ufff! Ką tai galėtų reikšti? Kad lengviau būtų tai suprasti, nueikite į parduotuvę ir nusipirkite butelį gazuoto limonado. Pažvelgę į butelį, pamatysite limonadą (skystį) ir viršuje, tiesiog po kamšteliu, dujas. Šios dujos – suspaustas anglies dioksidas. Henrio dėsnis teigia, kad dujoms ir skysčiui liečiantis, dujos ištirps skystyje. Kuo didesnis slėgis, tuo daugiau dujų ištirps. Būtent taip limonade atsiranda burbuliukai: anglies dioksidas, veikiamas slėgio, ištiprsta limonade!
Norėdami suprasti, kaip Henrio dėsnis veikia mus nėrimo metu, turime šiek tiek suprasti žmogaus fiziologiją.
Mums reikia oro kvėpuoti. Paprasčiau tariant, oras susideda iš 79% azoto ir 21% deguonies. Ar vis dar sekate mano mintį? Turėtumėt! Oras patenka į plaučius. Azotas ir deguonis, esantys ore, iš plaučių patenka į kraują. Širdies darbo dėka kraujas varinėjamas po visą organizmą. Taigi, mūsų kūne vyksta panašus procesas, kaip ir pavyzdyje su limonado buteliu. Įsivaizduokite, kad vietoj limonado – kraujas, o vietoj anglies dioksido – oras, kuriuo kvėpuojame. Mūsų įkvepiamas oras yra tam tikro slėgio, ar ne? Narų atveju yra būtent taip, kitaip mes negalėtume kvėpuoti. Ir kuo giliau neriam, tuo didesnis įkvepiamo oro (dujų) slėgis. Limonado ir anglies dvideginio kontakto (susijungimo) riba – mūsų plaučiai. Kuo giliau neriame, tuo didesnis oro slėgis, kuriuo kvėpuojame ir tuo daugiau dujų ištirpsta kraujyje, ar aišku?
Dabar, kai mes suprantame daugiau, galime „įkvepiamą orą“ padalinti į sudedamąsias dalis, t.y azotą ir deguonį. Dabar pakalbėkime apie šių dujų parcialinius slėgius. Mes galime įvertinti (apskaičiuoti) deguonies ir azoto, ištirpusio kraujyje, kiekį.
Būtent kraujyje ištirpęs azotas, mums narams, sukelia daugiausia problemų. Didelė azoto dalis ištirpsta kraujyje, nes azotas yra didžioji oro sudedamoji dalis ir, didėjant gyliui bei ilgėjant nėrimo laikui, įsisavinamo azoto kiekis didėja. Tarkim, nėrimo gylis –
30 metrų. Aplinkos slėgis – 4 atmosferos. Tai reiškia, kad reguliatoriaus tiekiamo oro slėgis 4 ATA. Tai keturis kartus viršija oro slėgį, kuriuo kvėpuojame vandens paviršiuje. 0.79 x 4 bar = 3.16 bar azoto įsisotina kraujas (kai tuo tarpu vandens paviršiuje šis skaičius tesudaro 0.79 x 1 bar = 0.79 bar). Tai žymiai didesnė koncentracija... Šis azotas keliauja su krauju po organizmą ir yra  įsisavinamas audiniuose.
 
 
„Greiti ir lėti“ audiniai

Kai kurie kūno audiniai įsisavina azotą labai greitai, kai kurie – lėčiau. Nardyme galime pabandyti stebėti įsisotinimą, suskirstydami kūną į „teorines audinių grupes“, kurios skirtingai įsisavina dujas. Audinius, kurie labai greitai įsisotina azotu, pavadinkime „greitaisiais“, o tuos, kurie ilgai įsisotina – „lėtaisiais“. Greitieji audiniai, tokie kaip širdis, plaučiai ir vidaus organai (iš tikrųjų visi audiniai, kuriuose gera kraujotaka, įsisotina labai greitai (kartais per keletą minučių)). Lėtesniems audiniams, tokiems kaip riebalinis audinys, sausgyslės, sąnariai, pilnai prisisotinti gali prireikti kelių valandų. Jie gali niekada pilnai neįsisotinti naudojant akvalangą, nes oras balione baigsis greičiau. Būtent šiuo momentu pradėkime naudoti terminą „nėrimas su įsisotinimu“.  
Jūsų „ slėgio grupė“, nurodyta jūsų pasirinktose nardymo lentelėse – vienas iš būdų sekti, koks azoto kiekis yra jūsų kūne. Ilgas buvimo laikas dideliuose gyliuos priskirs jums vieną iš paskutinių abėcėlės raidžių, o tai reikš didelio azoto kiekio įsisavinimą. Pagal daugumos dekompresinių lentelių duomenis, pastebėsite, kad praėjus tam tikram laiko tarpui paviršiuje, raidinis vertinimas ims kilti į abėcėlės viršų. Tai reiškia, kad su laiku sukaupto azoto kiekis mažėja. Kodėl ir kas vyksta? Kaip pasišalina azotas, prisikaupęs nėrimo metu?
 
 
„Išsisotinimas“

Grįžkime prie pavyzdžio su limonado buteliuku. Atsukime dangtelį! Kas vyksta? Limonadas aplieja rankas ir marškinėlius, tiesa? Kodėl? Nagi, pažiūrėkime, ką mes ką tik padarėme. Atsukę dangtelį mes leidom anglies dioksidui, veikiamam slėgio (dujoms, esančioms po dangteliu) išsiveržti į išorę. Henris (dar pamenate jį?) teigė, kad ištirpusių skystyje dujų kiekis priklauso nuo dujų slėgio su kuriomis tas skystis kontaktuoja. Jūs ką tik sumažinote dujų slėgį, esantį kontakte su skysčiu. Dabar limonade atsiranda labai daug dujų ir kurios išsilaisvina iš skysčio – tai tas pats Henrio dėsnis tik atvirkščiai. Kuo greičiau jūs atsukate dangtelį, tuo greičiau sumažinate dujų slėgį esantį kontakte su skysčiu ir tuo greičiau dujos pasišalina iš skysčio. Būtent dėl to jūs stengiatės atsukti dangtelį lėtai – ir tada jūs neapsipilate marškinėlių. Jeigu matote, kad dujos veržiasi iš buteliuko per greitai, jūs užsukate dangtelį, tiesa? Kiek luktelite ir vėl lėtai atsukate dangtelį. Šią procedūrą pakartojate du tris kartus. Nieko neprimena?
Dabar pažiūrėkim, kas su vyksta su mumis, kai mes iškilinėjame po nėrimo. Mes kvėpuojame suspaustomis dujomis kurios patenka į kraują ir viso nėrimo metu kraujas bei audiniai sotinosi šiomis dujomis. Kai kurie audiniai (greitieji) gali būti pilnai prisisotinę dujomis, kai tuo tarpu kiti – tik dalinai, o patys „lėčiausi“ gali būti praktiškai visai nepaliesti – viskas priklauso nuo gylio ir panėrimo trukmės.
Pradedam iškilimą ir tuo pačiu sumažinam dujų slėgį esantį kontakte su skysčiu, tai yra mes atsukam gazuoto limonado dangtelį. Dujos (šiuo metu kalbėkime apie azotą) iš mūsų kūno turi pasišalinti, nes azoto, esančio kraujyje slėgis ką tik buvo sumažintas (lygiai taip pat, kaip anglies dioksidas iš atidaryto limonado buteliuko). Naudojant saugų iškilimo greitį ir technikas, kurių jūs išmoksite įvairių kursų metu, azotas paprastai (nesukeldamas blogų pasekmių) grįš iš kraujo į plaučius ir bus pašalintas iš organizmo iškvepiant. BET
! Jei iškilinėjame per greitai, “ištirpęs” azotas gali sudaryti burbuliukus audiniuose ar kraujyje. Tai – blogai!

Dekompresiniai susirgimai

Mūsų kraujotakoje burbuliukams ne vieta. Dujos turi būti ištirpusios kraujyje (skystame pavidale). Kai tik atsiranda burbuliukas – naras gali susidurti su problemomis! Žinoma, kai kurie burbuliukai (dar vadinami mikroburbuliukais) lieka kūne po kiekvieno panėrimo. Iš tikro, jūs galite prisijungti prie įrenginio, vadinamo „Doplerio skaneriu ir pamatyti, kaip burbuliukai juda jūsų kraujyje. Tačiau mus labiau jaudina didesni burbuliukai – tie, kurie gali sukelti dekompresinę ligą.
Burbuliukai, išsilaisvinę „per greitai atidarant buteliuko dangtelį“, su krauju išnešiojami po visą kūną ir gali sužaloti vidines kraujagyslių sieneles. Tačiau didžiausias pavojus kyla, jei burbuliukai kur nors užstringa. Pavyzdžiui, jeigu burbuliukas bando praeiti pro kraujagyslę, kuri jam per siaura (atminkite, kad burbuliukai didėja, mažėjant gyliui) jis užblokuoja kraujagyslę. Vadinasi kažkuri jūsų kūno dalis nebus bus nepakankamai aprūpinama krauju (o tuo pačiu ir deguonimi). Kai audiniai negauna pakankamai deguonies – jie miršta! Burbuliukai dar turi nemalonią savybę susijungti. Jeigu netikite, pažvelkite į alaus bokalą iš viršaus! Pamenate, kaip sėdėjote krėsle sukryžiuotomis kojomis? Tam tikru momentu jūs pakeitėte padėtį, nes pajutote, tarsi jus badytų adatėlėmis, tiesa? Spaudimas, veikiantis kojas, sutrikdė kojų kraujotaką ir kai kurie audiniai gavo nepakankamai deguonies. Tuomet jūsų kūnas sako – „Pasislink! Tu žudai dalį manęs!“. Absoliučiai tas pats vyksta su burbuliukais, tik deja, neįmanoma imti ir paprastai pastumti burbuliuko, jūs privalote atlikti dekompresiją (barokameroje) – nedelsiant! – prieš tai, kol kuri nors kūno dalis ims mirti!
Rekompresijos metu burbuliukų dydis sumažėja, jie vėl „suvaromi“ į skystą pavidalą, o po to šalinami per kraujotaką „normaliu“ būdu, kol visiškai neišeina iš organizmo. Burbuliukai gali atsirasti bet kur, vieni jų užstringa rankose ar kojose, kiti gali užstrigti klausos aparate. Burbuliukai, užstringantys kur nors nervų sistemoje gali sukelti rimčiausias problemas, o burbuliukai, blokuojantys ar pažeidžiantys kraujagysles (pavyzdžiui, tiekiančias kraują smegenims) gali sukelti netgi mirtį.
Kaip matote, dekompresinės ligos simptomai ir požymiai labai įvairūs. Daugiau apie tai galite sužinoti nardymo kursų metu.Tačiau gydymas yra vienas: pasistenkite daugiau neįkvėpti azoto (naudokite gryną deguonį) ir skubiai organizuokite dekompresiją (barokameroje).


Saugus išnėrimas

Taigi, kaip išvengti visų šių problemų? Mes žinome, kad burbuliukus reikia išlaikyti „ištirpintoje būsenoje“. Mes taip pat žinome, kad dėl to privalome kilti lėtai. Mes jau kalbėjome, kad limonado buteliuką reikia atidarinėti lėtai. Tačiau, ne visada pakanka atidarinėti dangtelį lėtai. Jums teko vėl užsukti dangtelį, luktelti ir vėl atidarinėti. Ir tik tai gelbėjo jūsų marškinėlius nuo limonado dėmių. Tai priklauso nuo to, kiek dujų yra buteliuke. Arba, kitais žodžiais tariant, tai priklauso nuo to, kiek anglies dioksido buvo ištirpinta limonade. Nėrimo metu jums tenka elgtis lygiai taip pat. Kai kurių nėrimų metu, kada jūs stipriai prisisotinate azotu ir pradedate iškilimą, (atidarinėjate dangtelį), jūs turite pristabdyti kilimą (užsukti dangtelį), luktelt kurį laiką ir vėl pradėti kilimą (vėl atsukinėti dangtelį). Šis procesas neleidžia burbuliukams išsiveržti iš buteliuko, ar ne? Žinote kas tai? Tai vadinama dekompresiniais sustojimais ir jų trukmė priklausys nuo nėrimo gylio ir laiko, bei sukaupto azoto kraujyje. Turbūt visi atkreipėte dėmesį, kad tam tikru momentu gazuotas limonadas „išsikvepia“. Tai susiję su tuo, kad dingus slėgiui, kuris veikia dujas ir skystį, visas anglies dioksidas pasišalina iš limonado. Ir vėlgi, lygiai tas pats procesas vyksta mumyse, tai yra – visas azotas pasišalina iš organizmo. Didelė dalis pasišalina mums jau būnant paviršiuje. Paviršinių intervalų lentelės jums padės nustatyti azoto pasišalinimo iš organizmo „greitį“.  

Straipsnis išverstas maloniai leidus Kirill “CELT” Egorov ir (www.decostop. ru)
Išvertė Eglė.
 
<< Pradžia < Ankstesnis 1 2 3 4 Sekantis > Pabaiga >>

Puslapis 3 iš 4