Kai pirmą kartą pamatėme Asvejos ežero kanjonus, kilo galybė diskusijų bei versijų apie jų kilmę bei amžių. Teiravomės ežerotyrininko profesoriaus Kęstučio Kilkaus nuomonės. Jis gi ir pasiūlė sprendimą – paimkite mėginius ir nustatykime amžių.

Taip ir padarėme, - 2013 metų gruodžio mėnesį paėmėme du medienos mėginius iš Asvejos ežero kanjonų prie taip vadinamos “Pabaisos sodybos”. Pirmasis mėginys iš 12,9 m gylio vertikalioje sienelėje kyšančio rasto apie 1 m nutolusio nuo sienelės viršaus, antrasis mėginys iš kito rasto esančio 9,9 m gylyje.

Po kelių mėnesių sulaukiau prof. K. Kilkaus skambučio.

Rezultatai štai kokie:

Pirmojo bandinio amžius yra tarp 8322-8150 metų;

Antrojo tarp 5797-5661 metų.

Pasirodo mūsų bandiniai tiksliai atitinka holoceno (jauniausios poledynmečio epochos) du laikmečius. Pirmasis bandinys - Preborealį (8300-7150 m. pr. m. e.), o antrasis Atlantį (5750-3150 m. pr. m. e.). Paprastai tariant kylanti versija yra tokia:

Asvejos ežero gilumoje esantis kanjonas, tai  kažkada buvusio ežero atabrado kraštas, Preborealio laikmečio metu vanduo buvo žemiausiame lygyje, o Atlančio aukščiausiame, todėl ir skirtumas tarp jų yra apie 3 m. Mūsų paimti bandiniai, tai kažkada ant kranto augę medžiai, nuvirtę ir užnešti morena (dumblu)… Atlikus nesudėtingus skaičiavimus galima spėti, kad per vienerius metus susiformuodavo apie 1 mm storio morenos sluoksnelis.

Asvejos ežero tyrinėjimus tęsime toliau, lygiagrečiai paimsime keletą mėginių iš Baltųjų Lakajų ežero kanjonų, bei nuskendusio miško.

Jų kilmę kol kas gaubia paslaptis…