NaujienosApie MusKlubasTikslai/ProjektaiStraipsniaiFoto/VideoForumasDIR shopGUEKontaktai
Mūsų draugai:
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis


Mes turime 23 svečius online


Prikeltoji praeitis: povandeninė archeologija Šiaurės Vokietijoje Spausdinti

Florian Huber

 

Įžanga

 

            Vokietijos povandeninis kultūrinis paveldas yra turtingas, įspūdingas ir itin gausus, todėl gana keista, kad vienintelė profesionali mokslinė įstaiga, kurioje atliekami povandeninės archeologijos mokslo darbai ir stažuojasi studentai, yra Šiaurės Vokietijos Kylio mieste įsikūrusio Kristiano Albrechto universiteto Priešistorinės ir protoistorinės archeologijos institutas. 1997 metais susibūrę šio instituto studentai įkūrė Jūrų ir ežerų archeologijos darbo grupę (vok. Arbeitsgruppe für Maritime und Limnische Archäologie, AMLA). Įkūrus šią darbo grupę, Šlėzvigo-Holšteino žemėje, iš rytų skalaujamoje Baltijos, o iš vakarų – Šiaurės jūros, pradėti nepriklausomi povandeninės archeologijos tyrimai.

 

Apie AMLA

 

            Šiuo metu darbo grupę sudaro 20 žmonių. Tarp jų yra įvairiausius mokslinius laipsnius turinčių archeologų mokslininkų ir priešistorinės archeologijos studentų. Daugelis grupės narių – ne tik mokslininkai, bet ir patyrę narai: daugumoje Europos šalių (taip pat ir Vokietijoje) reikalaujama, kad asmuo, norintis studijuoti povandeninį pasaulį, pirmiausia būtų įgudęs naras. Pastaraisiais metais prie AMLA prisijungė ir nardantys kitų jūras tyrinėjančių mokslų atstovai: geologai, biologai bei geografai.

            Nuo įsikūrimo darbo grupė yra atlikusi nemažai nepriklausomų tyrimų ir jos nariai nuolat dalyvauja visoje Vokietijoje vykstančiose mokslinėse povandeninės archeologijos konferencijose. Pastarąjį kartą tarptautinė konferencija „Poseidono karalystė XIV“, organizuota Vokietijos povandeninės archeologijos paramos draugijos (DEGUWA), buvo surengta 2008-ųjų vasarį.

            Įgyvendindama įvairius su nardymu susijusius projektus, darbo grupė bendradarbiauja su regionine Šlėzvigo-Holšteino vyriausybe, šios žemės valstybiniu archeologijos muziejumi, Leibnico jūrų mokslų institutu (IFM-GEOMAR) ir Kylio universitete įsikūrusiu mokslinio nardymo centru.

            Tyrinėtiną Šlėzvigo-Holšteino jūrų ir ežerų aplinką sudaro 1 190 kilometrų Baltijos ir Šiaurės jūrų pakrančių, apie 360 ežerų ir 21 700 kilometrų upių. Regiono gyventojai nuo seno naudojosi šiais vandens telkiniais: jais keliaudavo, apsirūpindavo maistu, be to, šie telkiniai žymėjo teritorines ribas. Tačiau šie vandenys gyventojams kėlė ir pavojų.

            Tiriamoji grupė labiausiai domisi sausumos ir povandeninės archeologijos tarpusavio sąsajomis, jūrų ir ežerų kultūriniais landšaftais, kuriuose susilieja natūrali gamtinė aplinka ir įvairios žmonių veiklos apraiškos. Jūrų, o ypač ežerų kultūrinį landšaftą kuria vanduo. Dirbdama tiriamoji grupė ieško atsakymų į šiuos klausimus: „Kokį poveikį šie vandens telkiniai turėjo ir turi žmonių gyvenvietėms?“, „Kaip šios gyvenvietės buvo įsiliejusios į regiono ūkinį gyvenimą, prekybą, eismą?“ „Kaip šios gyvenvietės veikė pakrančių regioną?“. Prieš pradėdama naują projektą, grupė privalo nuodugniai ištirti sausumą ir povandeninę sritį, kad galėtų susidaryti išsamų vaizdą apie rajoną, kuriame dirba.

            AMLA tikslas – užtikrinti, kad universitetai ir plačioji visuomenė galėtų susipažinti su grupės darbų rezultatais ir išvadomis. 2007 metais, 10-ųjų AMLA įkūrimo metinių proga, Kylio universitete buvo surengta konferencija. Dalyvauti konferencijoje buvo pakviesti ir narai mėgėjai, siekiant juos supažindinti su naujausiais povandeninės archeologijos projektais, įgyvendinamais Šlėzvigo-Holšteino žemėje.

            Toliau pateikiama trumpa Šiaurės Vokietijoje vykstančių tyrimų apžvalga.

 

Gyvenviečių archeologija

 

            Europoje terminas „povandeninė archeologija“ paprastai siejamas su įspūdingais atradimais, pavyzdžiui, Viduržemio, Šiaurės ir Baltijos jūrose gulinčiomis sudužusių laivų liekanomis ar Alpių priekalnėse atrastomis polinėmis gyvenvietėmis. Tačiau archeologams, tyrinėjantiems senovines gyvenvietes, labiausiai rūpi vidiniai vandens telkiniai. Per pastaruosius dešimtmečius atliekant jūrų bei ežerų tyrinėjimus ir kasinėjant upėse bei ežeruose, buvo pasiekta reikšmingų rezultatų – pirmiausia Baltijos jūros regione ir Britų salose.

            Šlėzvigo-Holšteino žemėje telkšo daugiau kaip 360 ežerų, ir nemažai jų puošia salos. Nors šios salos yra atskirtos nuo sausumos, praeityje jos buvo nuolat lankomos žmonių ir dar nuo mezolito laikų vaidino svarbų vaidmenį įvairių kultūrų gyvenviečių sistemose. Pagrindinis regione įgyvendinamo ir Vokietijos mokslinių tyrimų fondo finansuojamo nuolatinio projekto tikslas – atliekant diachroninį tyrimą nustatyti, kokios būdavo šių salų funkcijos. Ketinama ištirti maždaug 20 x 30 km dydžio teritoriją, nusidriekusią ežeringame Pliono krašte, ir sukaupti informacijos apie salų funkcijas istorinėse ir protoistorinėse visuomenėse.

            Ši teritorija gali pasigirti turinti daugiau kaip 100 ežerų, ir 15 jų puošia salos. Pusė jų buvo nuodugniai ištyrinėtos, vadovaujantis įvairiais archeologijos ir gamtos mokslų metodais. Remdamiesi surinkta informacija, mokslininkai mėgina nustatyti, kokiu laikotarpiu ir kaip buvo naudojamos šios salos. Gautieji rezultatai bus palyginti su esamomis archeologinių tyrinėjimų išvadomis, atsižvelgiant į visą ežerus supančią aplinką. Papildomai pasitelkus archeologinės botanikos ir palinologijos (palinologija – tai mokslas, tyrinėjantis augalų žiedadulkes ir sporas) analizių bei ežero aplinkos hidrologinių tyrimų duomenis, bus galima apibendrinti informaciją apie tai, kaip šios vietovės buvo naudojamos praeityje.

 

Povandeninė archeologija

 

            Panėrę daugiau kaip 200 kartų, AMLA priklausantys narai mokslininkai ištyrinėjo 21 salą, pusiasalį ir paskendusią salą. Povandeninės archeologijos tyrinėjimai yra labai svarbūs, norint suprasti, kaip šios salos buvo naudojamos ir apgyvendinamos. Kadangi įvairiais laikotarpiais vandens lygis svyravo, nemažai salų, kuriose anksčiau vyko aktyvi ūkinė žmonių veikla, dabar yra užlietos ir jose galima taikyti tiktai povandeninės archeologijos tyrimų bei kasinėjimų metodus. Todėl labai didelę reikšmę turi specialūs povandeninių objektų konservavimo būdai. Šaltuose ir tamsiuose anaerobiniuose vandenyse organinės medžiagos, pavyzdžiui, mediena arba tekstilė, neblogai išsilaiko ir suteikia neįkainojamų duomenų apie tai, kaip ir kada šios salos buvo naudojamos, kokios buvo jų funkcijos (tiriama pasitelkiant dendrochronologijos metodus).

            Šias salas kruopščiai ištyrinėjo du narai, dirbę įvairiame gylyje nuo 2 iki 20 metrų. Radiniai ir vietos, pasižyminčios įdomiomis ypatybėmis, buvo pažymėti plūdurais, be to, buvo atlikti matavimai lazeriniais tacheometrais ir užfiksuotos šių vietų koordinatės. Prie savo signalinio plūduro narai buvo pritvirtinę GPS imtuvą („Navilock NL-456DL“), tiksliai nustačiusį jų maršrutą nardant prie salų.

            Dėl žemos vandens temperatūros (žiemą tesiekusios 3–5o C) ir prasto matomumo šie nėrimai buvo gana sudėtingi.

            Siekiant nustatyti tikslią chronologiją, daugiausia buvo atliekama ąžuolo polių ir durpių mėginių dendrochronologinė bei radiokarboninė ir žiedadulkių analizė.

            Iki šiol vokiečių archeologai yra radę slaviškajam laikotarpiui (XI amžiui) priskiriamas dviejų medinių tiltų ir pakrantės sutvirtinimų liekanas, XII amžiaus ant polių stovėjusio namo liekanas, du puikius bronzos amžiaus kirvius, keletą akmeninių kirvių ir kaltų. Be šių radinių, narai mokslininkai aptiko keramikos dirbinių, kaulų, tinklų svarelių, molinių pypkių, akmens amžiaus įrankių, kirvių, ašmenų ir žuvų žvynų.

            Dabar galima tvirtai teigti, kad 97 proc. salų, esančių tiriamajame rajone, teritorijose žmonės gyveno ir (arba) jomis naudojosi nuo 5000-ųjų metų prieš mūsų erą iki pat šių dienų.

 

Tyrimai Baltijos jūroje

 

            Dar vienas archeologų grupės darbo baras – paskendusių laivų liekanų tyrinėjimai. Baltijos jūroje apstu sudužusių laivų – tuo ji garsi visame pasaulyje. Tą lėmė du svarbūs veiksniai: pirma, šioje jūroje nuo pat akmens amžiaus vyko intensyvi laivyba; antra, Baltijos vanduo itin šaltas ir ji nelabai sūri, todėl archeologinės liekanos neblogai išsilaiko. Medinės valtys ir laivai yra vienos nuostabiausių žmonijos sukurtų struktūrų. Neįmanoma įsivaizduoti pasaulio istorijos be laivų ir jūrininkų. Atplaukę laivais, kapitonai su įgulomis atrasdavo, kolonizuodavo, aprūpindavo, puldavo ir gindavo ištisus žemynus. Dar prieš 40 000 metų žmonės paprastomis valtimis nukeliavo į Australiją ir joje apsigyveno. Nors nemažai atrastų paskendusių laivų griaučių yra prastokai išsilaikę ir (arba) iš dalies sunykę, vis dėlto šios liekanos suteikia nemažai informacijos apie žmonių kultūrą, naudotus laivus ir jų statybos tradicijas. Tačiau, norėdami surinkti šią informaciją, specialistai privalo kuo kruopščiau ir nuodugniau ištyrinėti aptiktas laivų duženas.

            Šiuo metu AMLA nariai tyrinėja kelis sudužusius laivus, rastus Kylio fiorde ir Kylio įlankoje. Vienas iš jų – švedų karo laivas „Highlight“. Šis laivas užplaukė ant seklumos ir sudužo 1715 metų balandį, per Didįjį Šiaurės karą (1700–1721 m.), kai jį užpuolė Danijos karinės pajėgos. „Highlight“ liekanos guli vos šešių metrų gylyje. Šis laivas buvo 40 metrų ilgio, jame buvo įrengti 8 pabūklai, o įgulą sudarė 400–500 žmonių. Buvo rastas šio laivo pirmagalys bei laivagalis, ir juose aptikta keletas nuostabių artefaktų: medinių žvakidžių, patrankos sviedinių ir kalavijo rankena.

 

Archeologijos kursai narams

 

            Kaip jau buvo sakyta, paskendusių laivų liekanos ne tik pritraukia nardymo mėgėjus – jos suteikia ir svarbių archeologinių duomenų. Laivų griaučiai priklauso turtingam povandeniniam kultūros paveldui, slypinčiam mūsų upėse, ežeruose ir jūros pakrančių vandenyse. Kad narai galėtų leistis į jaudinančią kelionę po mūsų praeitį ir kartu užtikrinti, kad laivų liekanos išliktų ateities kartoms, būtina juos mokyti nardyti atsakingai. Bendradarbiaudama su Vokietijos povandeniniais archeologais, Vokietijos narų sportininkų federacija (VDST) išleido specialų leidinį, pavadintą „Denkmalgerechtes Tauchen“ („Paminklus tausojantis nardymas“). Leidinyje suteikiama svarbios informacijos, kad narai mėgėjai galėtų nardyti prie kultūros paminklų, nedarydami jiems žalos, ir paaiškinama, kaip parengti kvalifikuotą ataskaitą apie radinius, jeigu būtų pastebėta objektų, galbūt turinčių istorinę vertę. Baigę mokomąjį kursą, narai mėgėjai, aptikę dar neatrastą objektą, sugebės suvokti ir atsakingai įvertinti tai, ką mato, ir atitinkamai veikti, taip padėdami išsaugoti povandeninio kultūrinio paveldo objektą ir vietos ar paties objekto vientisumą.

            Narams mėgėjams, rimčiau susidomėjusiems povandenine archeologija, siūloma dalyvauti Jūrų archeologijos asociacijos (NAS) rengiamuose mokymuose. Nuo 2008 metų Kylio universiteto AMLA darbo grupės nariai Šlėzvigo-Holšteino žemės narams siūlo susipažinti su specialiajame leidinyje „Denkmalgerechtes Tauchen“ pateikta informacija, oficialiai atitinkančia NAS įvadiniame kurse dėstomą medžiagą.

 

Išvada

 

            Kylio universiteto darbo grupė AMLA sėkmingai prisidėjo prie daugelio jūrų archeologijos projektų, Šiaurės Vokietijoje įgyvendintų pastaruosius 12 metų: atliko tyrimus, braižė žemėlapius ir kasinėjo. AMLA užmezgė ir puoselėja glaudžius ryšius su visuomene: rengia viešas paskaitas bei konferencijas, sukūrė informatyvią ir išsamią interneto svetainę (www.amla-kiel.de), veda archeologijos kursus narams.

Komentarai
Pridėti naują
+/-
Rašyti komentarą
Vardas:
e-paštas:
 
Pavadinimas:
 
Įveskite anti-šlamšto kodą,esantį paveikslėlyje.

!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."