NaujienosApie MusKlubasTikslai/ProjektaiStraipsniaiFoto/VideoForumasDIR shopGUEKontaktai
Mūsų draugai:
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis


Mes turime 33 svečius online


Asvejos dugnas Spausdinti

Pirmą kartą mintis nusileisti į Asvejos giliausią vietą gimė prieš kokius tris metus, kai pamačiau “po blatu” gautą šio ežero batimetrinį žemėlapį. Žemėlapis buvo gražus, sodrių spalvų, ryškiausia mėlyna buvo pažymėta visai patraukliu skaičiuku 50,2 m ir tai kažkaip labai masino akį.

Pietrytinėje Asvejos dalyje esame nėrę daugybę kartų, įvairiose vietose, ten tikrai gausu įspūdingų vietų, kurios šį ežerą pamėgtų nardymo vietų Lietuvoje reitinge iškelia, sakyčiau, į pirmą trejetuką.

Ilgai negalvoję, nes kaip sako Konfucijus “mąstymas – trukdo veikimui” susitarėm su Saulium nulėkti pas Pabaisą. Narai nardantys Asvejoje, žino, kad Pabaisa, tai toks ganėtinai keistas personažas gyvenantis nuostabioje vietoje ant ežero kranto. Nuo jo sodybos iki giliausios vietos tik apie pora šimtų metrų.

Planas:

Valtimi plaukiame į ežerą ir echolotu surandame giliausią vietą. Tada ją pažymime plūduru, pagal virvę nusileidžiame iki dugno ir neriame iki kranto, kur gražu pakabėti dekompresijoje apžiūrinėjant sieneles bei kanjonus.

Vidutinis gylis 47 m, dugninis laikas 20 min. Dujos 18/45, deko dujos 50% Nitrox. Aišku, gal trimiksas tokiam panėrimui ir per riebus, bet kadangi dugnas nežinomas, matomumas irgi, o dar šaltis, tamsa, pasirinkau konservatyvesnį variantą.


Panėrimas:

Iššokus iš valties matomumas atrodo visai neblogas,- Saulių po vandeniu matau už kokių 3-4 metrų. Priplaukiam prie plūduro, kad virvė būtų matomumo ribose ir neriam. 6 metrų gylyje stabtelim, susirodom OK ir tada žemyn :) Nuo 10 m vanduo skaidrėja ir tai nuteikia optimistiškai, kad jau dugne tai bus ohoho. Įpusėjus trečiai minutei jau buvome 37 metruose ir mūsų optimizmas išgaravo, matomumas nukrito iki kokių 2 metrų, dar kelios akimirkos ir kompiuterio ekrane matau skaičių 45 m. Šviečiu žemyn – dugno nematyti, susižvalgom su Saulium, liuks ko gero tikrai neprašovėm pro šalį ir radome duobę. Staiga prieš akis išnyra Asvejai būdinga dugno tekstūra :) vos spėju sustabdyti, kad neįsimūryčiau nosimi į dumblą. Sustojam, susirodom OK, apsidairom, gylis 48 m. Už poros metrų galingų HID’ų spinduliai dingsta tamsiame vandenyje. Matyt milijardai smulkių dalelių plaukiojančių šiame vandens sluoksnyje sugeria šviesą. Nustatome rytų kryptį, t.y. link salos ir “užminam ant lastų” :). Dugnas visiškai lygus ir nuobodus,- nieko panašaus į sieneles ar kanjonus, gyvybės – kaip šulinyje. Maždaug po 10 minučių plaukimo dugnas pradeda statėti – patvirtindamas, kad plaukiame teisinga kryptimi. Gylis sumažėja iki 45 m. Palengva plaukiame palei dugną ir su kiekvienu metru aukštyn matomumas vis gerėja, kai pasiekiame 36 m jis jau labai neblogas - maždaug 5-7 m. Čia jau daug gyvybės,- mažytės krevetės, ešeriukai ir kažkokios dailios sidabru tviskančios žuvytės, kurių dėl savo menkų gamtos mokslų žinių negalėjau identifikuoti. 21 metre persijungiam į 50 Nitrox’ą ir plaukiojam jau žiūrėdami į gražiąsias salos sieneles. Dekompresijos laikas prabėga kaip kelios akimirkos, o kadangi vieta graži, tai pabūnam ilgiau - visai nesinori kilti į viršų. Beplaukiodami sutinkame su Edvardu, gaila bet jau laikas atgal, visgi temperatūra +4 daro savo…. Vėsu.

Bendras panėrimo laikas 60 min. “sparkėje” trimikso liko tiek, kad užpūtus “ant” viršaus oro išeis puikiausias 21/35, kurį artimiausiu metu išnaudosiu Baltųjų Lakajų spec. projekte .

Ačiū Sauliui už dujas ir parterystę, Shrekui su Undinėlei už pagalbą ir kantrybę plaukiojant valtimi ir visiems kitiems buvusiems ant kranto ir po vandeniu :)


Reziume:

Iš principo panėrimas nesudėtingas, bet įvertinant tai, kad visas įdomumas yra dekompresijos metu, o trimixas kainuoja daugiau nei Nitrox’as - tokio pobūdžio panėrimų toje vietoje daryti neverta. Na nebent iš sportinio intereso.

Andrius

2010 m. lapkritis 20 d.