NaujienosApie MusKlubasTikslai/ProjektaiStraipsniaiFoto/VideoForumasDIR shopGUEKontaktai
Mūsų draugai:
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis


Mes turime 43 svečius online


Paskendusių laivų Meka: Baltijos jūra Spausdinti

Dorota I. Czerny ir Wojtek A. Filip

Baltijos jūroje yra šimtai neatrastų paskendusių laivų, kiekvienas jų turi savo istoriją. Kai mūsų paprašė parašyti straipsnį apie mūsų gimtąją šalį, Lenkiją, mes pagalvojome, kad tai yra lengva.  Ir tada prasidėjo kančios. Kaip gi mums parašyti vieną straipsnį apie šalį, apie kurią mes galėtume parašyti visą knygą. Kaip mums pristatyti Lenkiją tiems, kas jos visai nepažįsta? Apie kokias nardymo vietas mus rašyti ? Galiausiai mes nusprendėme skaitytojams pateikti trumpą istorijos santrauką ir praktinę informaciją tiems, kas planuoja nardyti nuskendusių laivų Mekoje – Baltijos jūroje ties Helio pusiasaliu.

Lenkijos istorija

Dar Ptolemėjus ir Herodotas yra aprašę rytinę centrinės Europos dalį, kuri yra tarp Baltijos jūros šiaurėje, Karpatų ir Sudetų kalnų pietuose, žemumų rytuose ir  Oderio upės vakaruose. Čia gyveno slavų gentys, kurios galiausiai suformavo Lenkijos valstybę. Antikinės Graikijos ir Romos imperijos laikais pro čia ėjo prekybos kelias. Jis buvo pavadintas Gintaro Keliu, dėl to, kad Baltija buvo žinoma kaip gintaro šaltinis. Pirmieji bandymai suformuoti Lenkijos valstybę buvo pradėti X amžiuje. Tuo pat metu į Lenkiją atėjo krikščionybė ir Europos kultūra. Nuo tų laikų teritorija, kurioje dabar yra Lenkija, patyrė daug permainų. Vienu metu, XVI amžiuje, Lenkijos – Lietuvos Abiejų Tautų Respublika (Žečpospolita) buvo antra pagal dydį Europoje ir driekėsi nuo Baltijos jūros iki Juodosios. Kitu laikotarpiu Lenkijos respublikos nebuvo visai, ji buvo padalinta Prūsijai, Rusijai ir Austro – Vengrijos imperijai. 1918 m. Lenkija vėl tapo nepriklausoma tik tam, kad po Antrojo Pasaulinio karo jos sienos vėl pasikeistų. Po komunistų okupacijos, 1989 m., Lenkija pradėjo įgyvendinti demokratinę politiką ir rinkos ekonomiką. 1990 m. Balcerowicz Planas pertvarkė šalies ekonomiką į vieną tvirčiausių centrinėje Europoje. 1999 m. gegužės 27 dieną Lenkija tapo NATO nare ir 2004 m. gegužės 1 dieną įstojo į Europos Sąjungą.

Baltija – Tyrinėtojų Jūra

Istorija

Nuo vikingų laikų Baltijos jūra buvo svarbus prekybos ir karų kelias. Viduramžiais Skandinavijos vikingai kovojo su Pomeranijos slavais dėl jūros kontrolės. XIV amžiaus pabaigoje Kryžiuočių ordinas kontroliavo pietines ir rytines Baltijos pakrantes. Vėliau Hanzos sąjunga tapo stipriausia ekonomine jėga šiaurės Europoje. Baltija buvo naudojama prekybos keliams tarp tos sąjungos miestų. XVIII amžiuje, kai Rusija ir Prūsija tapo dominuojančios tame regione, buvo vykdoma labai daug prekybos, ne vien Baltijoje, bet ir Šiaurės jūros regione. Pirmojo pasaulinio karo dalis vyko Baltijos jūroje. Antrojo pasaulinio karo metu Vokietija naudojo visą pietinę ir dalį rytinės pakrantės, okupuodama Lenkiją ir Baltijos valstybes. 1945 m. Baltijos jūra tapo masine kapaviete žmonėms, kurie paskendo visų laikų didžiausioje jūros katastrofoje. Rusijos povandeniniai laivai paskandino 3 vokiečių pabėgėlių laivus: Wilhelm Gustloff, Goya ir Steuben, žuvo virš 20000 žmonių. 2005 m. grupė Rusijos mokslininkų pranešė apie virš 5000 paskendusių lėktuvų, karo laivų ir t.t., dauguma iš Antrojo pasaulinio karo. Kai 2004 m. Lenkija ir Baltijos valstybės prisijungė prie Europos Sąjungos, Baltija tapo beveik vidine ES jūra. 

Nardymo sąlygos

Baltijos jūra, didžiausias pasaulyje apysūrio vandens telkinys, yra vidinė jūra, kurios ilgis – 1610 kilometrų. Priešingai, nei dauguma jūrų, kurios susidarė judant tektoninėms plokštėms, Baltijos jūra yra ledynų tirpsmo metu išplautas slėnis. Tai paaiškina kodėl ji yra palyginus negili (maksimalus gylis 459 metrai, vidutinis 55). Jos buvimas politiškai neramiame regione, nenuspėjamos oro sąlygos, ypač žiemos metu ir šaltas, apysūris vanduo (kuris neleidžia išgyventi laivagraužiams) padarė Baltijos jūrą unikalia „laiko mašina“. Tai traukia mokslininkus, tyrinėtojus ir narus, ieškančius šimtmečių senumo paskendusių laivų. Vis dėl to prie žinomiausio paskendusio laivo nebėra galimybės panerti. Vasa, XVII amžiaus švedų galeonas, paskendęs 1628 m. savo pirmojo reiso metu, dabar stovi Vasa muziejuje, Stokholme. Baltijos jūroje nardymo sąlygos yra labai specifinės. Jūra yra sekli, šalta, vanduo sluoksniuotas. Gėlas vanduo plūsta į jūrą dideliais kiekiais ir susimaišo su vandenyno sūriu vandeniu. Taip susidaro žalias, apysūris vanduo, pilnas zoo ir fito planktono, kuris neleidžia šviesai prasiskverbi į didesniu gylius. Ruošdamiesi nerti Baltijoje, narai turi atsižvelgti į jūros sąlygas (bangavimą), oro ir vandens temperatūras, sroves, matomumą ir užsilikusius žvejybos tinklus. Baltijos jūra yra tokiame regione, kur žemyninis klimatas susiduria su jūriniu. Dėl to, oro sąlygos yra labai neprognozuojamos kiaurus metus ir gali keistis valandos bėgyje. Rami diena gali pavirsti į audrą ir nors po vandeniu sąlygos pasikeis nežymiai – baigus nėrimą įlipti į laivą bus sudėtinga. Ne visi laivai yra tinkami narams su sunkia įranga (suporinti balionai, etapiniai balionai, scooteriai ir t.t.), taigi planuojant nėrimus yra svarbu pasirinkti tinkamą laivą. Keliones prie paskendusių laivų apsunkina dažnai pasitaikančios trumpos ir stačios bangos. Nors ir yra paskendusių laivų seklesnėse ir artimesnėse vietose, dauguma narų renkasi laivus, daugiau nutolusius nuo kranto, kurie yra didesniuose gyliuose ir mažiau paliesti. Taip pat, narai dažnai pervertina savo fizinius sugebėjimus, sukeldami pavojų sau, ypatingai lipdami į vandenį, plaukiant paviršiumi (dauguma nardymo vietų neturi inkaravimo plūdurų) ir išlipdami iš vandens. Vandens temperatūra jūroje yra labai skirtinga. Gilesnis vandens sluoksnis yra tankesnis ir sūresnis lyginant su paviršiniu. Haloklinas yra 40-80 metrų gylyje. Gilesniam vandens sluoksniui įtaka daro vanduo iš vandenyno, viršutiniam vandens sluoksniui – paviršiaus sąlygos. Žiemos metu vandens sluoksniai maišosi ir išlaiko maždaug pastovią temperatūrą – nuo 1 iki 4 laipsnių šilumos (pridėjus stiprų vėją gaunasi tikrai šaltos nardymo sąlygos). Matomumas taip pat priklauso nuo vandens sluoksnių. Dažniausiai prastesnis matomumas yra dugne ir paviršiuje. Geriausias matomumas dažniausiai yra 30-50 metrų gylyje, žiemos metu, kada skaidrus vanduo pasiekia paviršių. Bendrai paėmus, vidutinis matomumas yra 6-12 metrų, nors yra buvę atvejų, kada jis pasiekė 30 metrų. Net ir esant geram matomumui, vanduo Baltijos jūroje yra tamsus (visiškai juodas didesniuose gyliuose), taigi geras prožektorius yra būtinas. Dėl nenuspėjamų oro sąlygų vandens srovės yra nepastovios ir kinta keičiantis orui. Žiemos metu jos yra stipresnės, ne vien paviršiuje bet ir giliau. Didžiausias narų saugumo rūpestis yra apleisti žvejybos tinklai. Kai kurie paskendę laivai, ypač atviroje jūroje,  yra jais padengti. Tinklai būna skirtingi, vieni plūduriuoja tam tikrame gylyje, kiti yra prisikabinę prie paskendusio laivo ir juda priklausomai nuo srovės krypties, dar kiti yra „periodiniai“, kuriuos palieka ir po to vėl pasiima žvejai. Kadangi žvejyba yra vykdoma arti paskendusių laivų (čia renkasi žuvys) – rizika yra didelė. Dauguma paskendusių laivų Baltijos jūroje yra iš Antrojo pasaulinio karo ar dar senesnių laikų. Reiktų atkreipti dėmesį į laivų struktūros vientisumą dėl korozijos. Taip pat reikia saugotis amunicijos, granatų, torpedų, minų, cheminio ginklo. GUE narams Baltija lieka sąlyginai neištirta. Be keleto GUE sertifikuotų narų (dauguma F, Tech1 ir kelių Tech2) dar yra nemažai neoficialių grupių, kurios propaguoja DIR filosofiją. Yra keletas (mes žinome vieną) vietų prie jūros, kur galima prisipildyti deguonies ir helio, bet dauguma narų, atvykstančių iš kitų Lenkijos regionų, atsiveža savo dujas. 

Baltijos jūros paskendę laivai
Wilhelm Gustloff

 Wilhelm Gustloff buvo Vokietijos keleivinis laivas, pastatytas 1937 m. Vokietijos Darbo Frontui, Blohm & Voss laivų statykloj Hamburge. Pirmasis laivo reisas buvo 1938 m., jis buvo naudojamas kaip vokiečių darbininkų kruizinis laivas. 1938 m. gale, buvo naudojamas karo tikslais Ispanijoje. 1939 m. spalio mėnesį buvo rekvizuotas karinio laivyno ir naudotas kaip ligoninės laivas. Po dalyvavimo Norvegijos puolime 1940 m. pradžioje, laivas buvo perkeltas į Gdynią ir paverstas į plaukiojančius barakus Antrajai Povandeninių Laivų Mokomajai Divizijai. Jame gyveno apie 1000 jūreivių. Laivas liko ten iki didžiojo sovietų puolimo 1945 m., sausį jis buvo pašauktas dalyvauti operacijoje Hanibalas, kaip evakuacinis laivas apsuptiems vokiečių kareiviams ir civiliams. 10000 žmonių sėdo į laivą sausio 26-29 dienomis. Kuomet laivas bandė pabėgti jam kelią užkirto sovietų povandeninis laivas S-13 ir paskandino trimis torpedomis. Daugiau nei  9500 žmonių mirė šaltuose vandenyse. Tai yra didžiausia vieno laivo katastrofa, nusinešusi daugiausia žmonių gyvybių.

Tonažas: 19350 t
Ilgis: 208.5 m
Plotis: 23.5 m
Grimzlė: 6.5 m 

Wilhelm Gustloff yra paskendęs apie 20 mylių į šiaurę nuo Lebos uosto. Laivo viršus yra 35 metrų gylyje, apačia 46-48 metruose. Likę yra tik priekis ir laivagalis, laivo vidurį sunaikino rusų narai. Taip pat yra išlikę kabestanai, rezerviniai vairai ir vienas variklis. Nardymas prie šio laivo yra saugus, bet reikia Gdynios Jūrų laivybos administracijos leidimo.

Franken

Franken buvo pradėtas statyti 1937 m. Deutsche Werke Kiel, bet nebuvo baigtas iki 1939 m. rugpjūčio 3 dienos. Jis buvo atiduotas eksploatacijai Vokietijos kariniam laivynui 1943 m. kovo 17 dieną. Franken tarnavo kaip tanklaivis Baltijos jūroje ir kaip Prinz Eugen, bei kitų minininkų, pagalbinis laivas. 1945 m. balandžio 8 dieną, netoli Helio pusiasalio, jį paskandino sovietų lėktuvas.

Tonažas: 22850 t
Ilgis: 179 m
Plotis: 22 m
Grimzlė: 10.2 m

Franken paskendęs apie 8 jurmylės nuo Helio uosto. Dėl bombardavimo, laivo priekis yra nutolęs 800 metrų nuo laivagalio. Minimalus gylis yra 47 metrai, šalia pagrindinio antstato, maksimalus gylis – 72 metrai. Laivas padengtas daugybe tinklų, dėl to nardymas yra sudėtingesnis ir mažiau saugus.

Bengt Sture

Bengt Sture buvo Švedijos prekybinis laivas (gabeno rūdą), turėjo garo variklį. Pastatytas buvo Unterweser laivų statykloje Lehe. Garlaivį 1942 m. spalį, pakeliui iš Gdansko į Oxelosund, paskandino sovietų povandeninis laivas SC-406. Keturis įgulos narius išgelbėjo tas pats povandeninis laivas. Jie buvo išsiųsti į Leningradą, bet daugiau iš jų nebuvo jokių žinių.

Tonažas: 854 t
Ilgis: 65 m
Plotis: 9.52 m
Grimzlė: 4.7 m

Laivas paskendęs apie 14 jurmylių nuo Lebos uosto, stačioje padėtyje. Maksimalus gylis 39 metrai. Jis yra geros būklės, bet padengtas tinklais. Nardyti prie jo galima, tik tam reikia didelės patirties.

The Goya

Motorlaivis Goya buvo pastatytas 1940 m. Akers laivų statykloje, Osle, Norvegijoje. Vokietijos karinis laivynas jį rekvizavo 1942 m., pagrinde tarnauti pagalbiniu laivu 27-tąjai povandeninių laivų flotilei. 1944 m. jis buvo nusiųstas į rytų frontą padėti pervežti sužeistus vokiečių kareivius. Vėliau, sovietų armijai artėjant, laivas plukdė civilius pabėgėlius ir atsitraukiančius kareivius. 1945 m. balandžio 16 dieną, maždaug vidurnaktį, Goya, pilnas pabėgėlių ir kareivių, buvo pakeliui iš Helio į Ščeciną. Kelią pastojo sovietų povandeninis laivas L-3 ir dvejomis torpedomis paskandino. Laivas skilo į dvi dalis ir per 7 minutes paskendo, kartu su 6700 žmonių. Gyvi liko 183. Po Wilhelm Gustloff,
Goya yra antras pagal aukų skaičių jūroje.

Tonažas: 10600t
Ilgis: 141m
Plotis: 17.37m
Grimzlė: 7.76m

Laivas paskendęs 22 mylios į šiaurę nuo Rozewie. Gylis yra nuo 52 metrų (pagrindinio antstato viršus) iki 75-78 metrų apačioje. Goya stovi stačias, būklė yra labai gera, neskaitant keleto įtrūkimų antstato priekyje, kuriuos paliko torpedų smūgiai. Jis yra mažai ištirtas, todėl pilna dokumentacija dar laukia. Viduje yra karinio krovinio liekanų, taip pat labai daug žmonių palaikų. Dėl pastarosios priežasties laivą saugo įstatymai ir norint jame nardyti reikia leidimo. 

Steuben

Pastatytas 1923 m. Stettin, Vokietijoje (dabar Ščecinas, Lenkija), Stettiner Machinebau AG “Vulcan” statykloje, Norddeutscher Lloyd kompanijai. Anglimis kūrenamas, 13325 tonų München (pirmasis vardas), buvo keleivinis laineris talpinantis 1079 žmones. 1923 m. birželio 23 dieną jis pradėjo savo tarnybą kursu Bremen – Southampton – New Yourk. Tai buvo pirmas keleivinis vokiečių laivas, prisišvartavęs JAV po Pirmojo pasaulinio karo. Dėl kilusio gaisro 1930 m. vasario 11 dieną, laivas paskendo 42-joje prieplaukoje, Niujorke. Ištraukas ir laikinai užlopytas Brukline, jis grįžo į Vokietiją remontui. Po remonto darbų laivas tapo General von Steuben, varomu skystu kuru ir  1934 m. atnaujino darbą. 1938 m. jo vardas buvo sutrumpintas iki Steuben ir 1939 m. jį perėmė karo laivynas, kareivių apgyvendinimui. 1944 m. rugpjūtį buvo paskirtas į Baltijos jūrą evakuoti sužeistuosius rytų fronte. 1945 m. vasario 10 dieną prieš pat vidurnaktį jį paskandino sovietų povandeninis laivas S-13. Laivas plaukė iš Pillau į Kiel su 2500 sužeistųjų, 2000 pabėgelių ir 450 įgulos narių. Paskendo per 15 minučių, žuvo apie 3000 žmonių.

Tonažas: 14660 t
Ilgis: 166.6 m
Plotis: 19.6 m
Grimzlė: 8.48 m

Steuben yra paskendęs 40 mylių nuo Lenkijos pakrantės. Gyliai yra nuo 49 metrų iki 70. Laivas yra geros būklės, kairysis bortas padengtas žvejų tinklais. Yra išlikę įrangos. Paskelbtas masine kapaviete, todėl nardymas yra draudžiamas, nebent yra išduotas leidimas.

Leidimai nardyti prie paskendusių laivų Lenkijoje

Nuo 2007 m. sausio 1 dienos buvo supaprastintos procedūros gauti leidimą iš Gdynios Jūrų laivybos administracijos (teritorija apima nuo rytų Lenkijos sienos iki 17°40’30”) tyrinėti paskendusius laivus. Reikia, kad nardymo operatoriai, organizuojantys nardymus paskendusiuose laivuose, išvardintuose, kaip oficialiai leidžiamuose, pateiktų prašymą uosto kapitono tarnybai. Prasiskverbimas į paskendusius laivus yra draudžiamas (nebent yra išduotas atskiras valdžios leidimas). Taip pat draudžiama grobstymas ir artefaktų rinkimas. Jeigu norima panerti prie laivų, kurių nėra oficialiai leidžiamųjų sąraše, tokių kaip Goya, Wilhelm Gustloff, Steuben ar Graff Zeppelin, yra galimybė gauti specialius leidimus. Tai užima nemažai laiko, todėl tokias keliones reikia planuoti žymiai iš anksto.Tiems, kas norės atsipūsti nuo nardymo Baltijoje, regionas turi daug ką pasiūlyti. Viduramžių miestelius, tokius kaip Malbrok (buvusi kryžiuočių tvirtovė), Hanzos Gdanską ir Gdynią, žymųjį Sopotą, Mazurijos grožį, su savo gamtos grožiu ir nardomais ežerais (Hancza, giliausias Lenkijos ežeras 108-111.5m). Kiti gali nukeliauti į Varšuvą ar Krokuvą, viduramžių sostinę. Dar kiti gali leistis į laukinius Bieszczady kalnus ar senovinius Bielowierza miškus. Lenkijoje galima rasti daug įdomaus, žvelgiant ne vien iš nardymo pusės. Tyrinėjimo galimybės yra begalines, žinoma nepamirštant labiausiai pasaulyje paskendusiais laivais užpildytą Baltijos jūrą.
Didelis ačiū Sebastian Popek (Baltijos paskendusių laivų draugija) už laivų aprašymus.


Nuotraukos iš:www.balticwrecks.com         www.wilhelmgustloff.com         www.wrecksite.eu

Versta mielai leidus straipsnio autoriams. Vertė Hermetic.
Komentarai
Pridėti naują
+/-
Rašyti komentarą
Vardas:
e-paštas:
 
Pavadinimas:
 
Įveskite anti-šlamšto kodą,esantį paveikslėlyje.
Birdie Bunyea  - Paskendusių laivų Meka: Baltijos jūra   |2015-05-20 01:04:36
Discrete online site for getting viagra 100mg pill s for men blue[/url]. 100 sec
urity and offer!

http://www.topgame.com/

!joomlacomment 4.0 Copyright (C) 2009 Compojoom.com . All rights reserved."