NaujienosApie MusKlubasTikslai/ProjektaiStraipsniaiFoto/VideoForumasDIR shopGUEKontaktai
Mūsų draugai:
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis
Reklaminis skydelis


Mes turime 17 svečius online


Asvejos tyrinėjimai Spausdinti
Asvejoje pirmą kartą panėriau 2007 m. pavasarį. Buvau ką tik nusipirkęs naują šlapią kostiumą ir velniškai norėjosi jį išbandyti. Ledas buvo ką tik nutirpęs, vanduo vis dar labai šaltas, bet noras nerti didesnis. Panėrėme su Egle prie taip vadinamos Bazės (poilsio bazė “Dubingiai”). Po to ten nėrėme tiek kartų, jog dabar juokaudamas sakau, kad nerčiau toje vietoje dar kartą, tik jei man už tai gerai sumokėtų. Bet apie tai vėliau. Taigi pirmas panėrimas Asvejoje

BAZĖ

2007-04-29 d. vandens temperatūra 6 – 8 laipsniai. Matomumas apie 3-4 metrus. Dugnas – šviesus dumblas. Nors pakrantės aukštos ir stačios, po vandeniu dugnas leidžiasi lėkštu kampu į maksimalų 15 m gylį. Dugne tuščia, lygu, tik pakrantėse, nedideliame gylyje tarp žolių galima pastebėti vieną kitą ešeriuką ar kokią kuoją.

Kaip jau minėjau, Asvejoje ties Baze nėrėme daugybę kartų tiek į kairę, tiek į dešinę nuo lieptelio, bet ne dėl to, kad labai patiktų, tiesiog ten labai patogus privažiavimas prie vandens. Be to ten organizavome pirmuosius GUE Fundamentals kursus beveik lygiai po metų nuo pirmojo nėrimo toje vietoje. Žodžiu, tą pakrantę iššukavome kapitališkai ir, galiu atsakingai pareikšti - ten tikrai neverta nerti. Naktį matomumas taip pat pakankamai prastas, žuvų nedaug, užtat dėmėtųjų vėžiukų nors saujomis semk.

Antra vieta, kurią išmėginome, buvo Tiltas ties Dubingių miesteliu, šalia Dubingių piliakalnio.

DUBINGIŲ TILTAS

2007-06-23 d. vandens temperatūra 8 laipsniai (žemiau termoklyno).Matomumas 2-3 m. Reikia paminėti, kad Asveja pavasario ir rudens ežeras. Vasarą ten matomumas dėl nežinomų priežasčių smarkiai suprastėja. Prie tilto visai įdomu ir pakankamai gilu – radome net 14 m. Dugnas - minkštas rudas dumblas. Atabradas siauras, staigiai gilėja. Įdomūs didžiuliai tilto atraminiai poliai, tarp kurių prisipainioję gausybė žvejų valų su kabliukais ir plūdėmis. Dėl to plaukiant reikia būti labai atsargiam. Dugne pilna visokiausio šlamšto, pradedant liaudyje pamėgtais alaus “bambaliais”, baigiant milžiniškais elektros variklių statoriais. Rotorius liaudies meistrai išmėsinėjo ir pardavė, taip vykdydami Lietuvos spalvotųjų metalų eksporto planus, na o viską, kas liko, utilizavo paleidę nuo tilto.Vėliau toje vietoje “Diugonis” suorganizavo valymo akciją ir turbūt visą šlamštą ištraukė. Bent jau nuskendusį automobilį su ten gyvenusiu riebiu unguriu tai tikrai.Esant neblogam matomumui šioje vietoje dar panerčiau, galbūt vietinė liaudis vėl ką nors vertingo paskandino…

SALA

2007-09-23 d. SALA yra ne per toliausiai nuo BAZĖS, iki jos reikia plaukti valtimi. Dugnas - minkštas šviesus dumblas. Neriant link bazės leidžiasi lėkštu kampu maždaug į 14-16 m gylį. Nieko ypatingo, antrą kartą nerti tikrai neverta.
PABAISOS SODYBA
2007-12-15 d. vandens temperatūra 4 laipsniai. Matomumas apie 5 m. Nėrėme nuo taip vadinamo pirmojo liepto – uolinių skardžių kryptim. Dugnas- rudas dumblas, tačiau jo sluoksnis labai nedidelis, vietomis dugnas kietas ir akmenuotas. Atabradas siauras, labai staigiai gilėja, buvome nusileidę iki 38 metrų, bet šlaitas dar ėjo gilyn. Plaukdami vis tikėjomės kad tuoj tuoj prieš akis iškils kokia nors įspūdinga siena. Deja, sienelių ten tikrai nėra. Patikrinau tai vėliau nerdamas nuo antrojo ir trečiojo lieptų. Visai nebloga vieta netgi techninio nardymo treniruotėms. Bet, kaip minėjau, be stataus šlaito daugiau nieko įdomesnio ten nėra.

PABAISOS SIENELĖS

2008-03-08 d vandens temperatūra 4 laipsniai. Matomumas 3-5 m. Tuo metu jau turėjome Asvejos batimetrinį žemėlapį ir buvome suplanavę nerti ties Kregžlės kaimeliu. Ten, anot batimetrinio žemėlapio, visai šalia kranto yra didžiulis skardis, kuris praktiškai statmenai leidžiasi į 39 metrų gelmę. Deja Asveja ties minėtu kaimeliu dar buvo pasidengusi pakankamai storu ledo sluoksniu. Kadangi vis tiek jau buvome susiruošę nerti, nuvykome pas seną pažįstamą Arvydą į PABAISOS SODYBĄ. Nutarėme nerti nuo liepto, nuo kurio, mūsų žiniomis, niekas dorai panėręs nebuvo. Tiesą sakant nieko nesitikėjome. Nutarėme plaukti nuo tiltelio į kairę pusę. Panėrėme. Dugnas rusvas dumblas ir gana staigiai einantis gilyn. Matomumas toks šiaip sau. Keli mostai plaukmenimis ir WOW – dugnas dingo!?! Pasijutau lyg kabantis virš bedugnės krašto – įspūdinga siena ėjo vertikaliai žemyn į tamsą. Badžiui įnirtingai pamojavau prožektoriumi rodydamas - keičiam kryptį… plaukiam dešinėn. Siena, išvarpyta įvairiausio dydžio kiaurymėmis (vėgėlių darbas?), tęsėsi palengva eidama gilyn, čia paaukštėdama, čia sužemėdama, o mes sužavėti plaukėme šalia jos ir rijome tuos vaizdus akimis. Tą kartą nusileidome iki 18,6 m, bet matėsi, kad iki pabaigos gana toli... Vėliau toje vietoje atlikome daugybę panėrimų. Išsiaiškinome, kad siena į kairę nuo liepto tęsiasi maždaug 60-70 metrų ir nusileidžia maždaug iki 30-34m gylio. Sieneles rasti visai paprasta. Tereikia statmenai nuo liepto paplaukti maždaug 10 metrų ir panerti. Po to praktiškai visada reikia plaukti lygiagrečiai krantui.2008-05-01 d. Tyrinėjome dugną į kairę pusę nuo liepto. Pradžioje buvo manyta, kad toje pusėje nieko nėra, nes plaukiant ta kryptimi dugnas lygėja ir šlaitas lėkštėja. Tačiau, paplaukę maždaug 50 m į kairę nuo liepto, aptikome dar dvi sieneles esančias 8-12 m gylyje. Viena iš jų ypatinga - labai siaura ir stati, statmenai krantui leidžiasi į 28 m gylį.Vėl pasukus lygiagrečiai krantui (kryptis nuo liepto) ir nusileidus į 30 m gylį galima rasti dar vieną sieną. Ji pakankamai nedidelė, bet stati ir labai įdomios faktūros - sluoksniuota rudai baltu dumblu, savo išvaizda labai primenanti senuosius Baltųjų Lakajų kanjonus. Ši vieta yra viena gražiausių ne tik Asvejoje, bet ir visoje Lietuvoje. Kadangi visos sienelės yra dumblo - molio derinys, todėl jos labai trapios ir pažeidžiamos. Neriant toje vietoje reikia būti ypač atsargiems, kad per kelias akimirkas nesugriautume to, kas formavosi daugelį amžių. Šioje vietoje nufilmuota: “Paslaptingoji Asveja”, “Stalkeriai” ir “Vienu sparno mostu”.

KREGŽLĖ

2008-04-12 d. vandens temperatūra +5. Matomumas iki 5m. Dugnas – šviesus dumblas. Vietą pasirinkome pagal batimetrinį žemėlapį. Anot jo dugnas, visai šalia kranto turėtų leistis praktiškai statmenai į 39 m gylį… Deja, nors pasiekėme 34 metrų gylį, jokio įspūdingo skardžio ten neradome. Vėliau ties Kregžlės kaimeliu skirtingose vietose nėrėme dar du kartus, bet nieko įdomaus. Gilu ir tiek. Kaip narai mėgsta sakyti - kokybiškas mėnulis. Tačiau galutinio taško toje vietoje dar nepadėjome. Vasarą ten prašukuosime pakrantę su valtimi ir echolotu. Galbūt pavyks surasti tą patį, ką ir batimetrinio žemėlapio autoriai.

UOLINIAI SKARDŽIAI

2008-06-07 d. vandens temperatūra +5 (žemiau termoklyno) paviršiuje +10. Matomumas apie 5 – 6 metrus. Dugnas – akmeningas. Šią vietą pasirinkome ne atsitiktinai. Batimetrinis žemėlapis rodė, kad ten turėtų būti kažkas tokio…Panėrėme ir… Bingo!!! Pasirodo mūsų žemėlapis tikrai nemelavo. Status akmeningas skardis einantis net į 42 metrų gylį. Aišku mes tiek giliai nusileidę dar nebuvom, bet ir sekliau ten tikrai yra į ką pažiūrėti. Pakrantėje auga gražūs dumbliai, tokius tiesą sakant mačiau tik Asvejoje ir tik ten, kur vanduo vasarą tikrai šaltas – apie 6-7 laipsniai. Tarp tų dumblių yra pasislėpę nedidukai šaltinėliai. Kol kas aptikome tik du. Bet kadangi dumblių pievos plotas tikrai įspūdingas - jų ten gali būti ir daugiau. Plaukiant išilgai kranto link PABAISOS SODYBOS dugnas statėja, pradeda formuotis nedidelės sienelės iki pusmetrio aukščio. Didžiosios sienos yra iškyšulyje,  nuo 8 iki 32 m gylyje. Sienos tikrai gražios. Kai kurios apaugę tais mistiniais dumbliais ir atrodo kaip padengtos debesų pūkais :). Prie UOLINIŲ SKARDŽIŲ patogiau nerti iš kitos vietos, nuo PABAISOS SODYBOS pievos. Neriant nuo šios vietos problema tik viena - gana status šlaitas nusileidimui iki vandens, bet tai išsprendžiama. Čia patogu daryti poledinius panėrimus, kadangi visai negiliai yra maždaug 8-10 m ilgio ir 1,5-2m aukščio sienelė. Reikia paminėti, kad nors ši vieta yra palyginti netoli nuo PABAISOS SIENELIŲ, matomumas čia visada geresnis. Spėjame, kad dėl grunto struktūros.Šioje vietoje nufilmuota: “Asvejos pabaisos beieškant”, “Projektas - Asveja” ir “Asveja- daugiau extreemo”.

MARČIULIONIO SODYBA

2009-04-25 d. vandens temperatūra +5. Matomumas 2-3 metrai. Dugnas - rusvas dumblas. Vietos pavadinimas ne visai atitinka tikrovę, kadangi nėrėme priešingoje pusėje nei minėta sodyba (sodyba yra šalia Šiupieniškių kaimelio). Vietą vėl pasirinkome pagal batimetrinį žemėlapį. Šioje vietoje turėtų būti net 43 metrų gylio duobė. Tą kartą turėjome valtį ir echolotą, taigi, praskanavome Asvejos pakrantes nuo BAZĖS iki MARČIULIONIO SODYBOS. Echolotas aišku rodė įvairiausius stebuklus, žadėjo sienas, kanjonus ir nuskendusius miškus, tačiau kaip vėliau įsitikinom galima imti domėn tik vandens temperatūrą ir gylį. Tačiau gal to priežastis buvo tik mūsų nemokėjimas naudotis prietaisu. Vienok, panėrę patys pamatėme, kad be statoko šlaito ten nieko įdomaus nėra. Matomumas tikrai prastas. Geriausiai matėsi pakrantėse - iki 3 m, o giliau kažkoks rūkas, pienas... žodžiu nieko gero. Pastebėjome tokią tendenciją, kad Asvejoje matomumas nėra vienodas, geriausias visada yra toje dalyje kur Asveja susiaurėja iki mažo upeliuko, ties Žingiais (Pakirniukų km.).

KARPAKĖLIS

2009-10-17 d. Vandens temperatūra +7. Matomumas 3-5 m. Dugnas – rusvas dumblas, vietomis akmenuotas. Nardydami prie UOLINIŲ SKARDŽIŲ vis pasidairydavome su mintimi, o gal kur nors dar galime rasti kažką panašaus. Žvilgsnis krypdavo į kitam krante esantį iškyšulį, nuo kurio galų gale nuplaukę su valtimi ir panėrėme, deja vėl nieko gero. Tiesiog skardis ir tiek, tuščia ir liūdna. Išnėrėme, “sparkėse” dar po 100 barų, nutarėme taip lengvai nepasiduoti ir panerti dar kartą tik jau kitoje vietoje. Šį kartą nežiūrėjome jokių batimetrinių. Tiesiog plaukėme ten kur veda šeštas jausmas ir… suradome superinę vietą kurią pavadinome

DIDIEJI SKARDŽIAI

2009-10-17 d. Vandens temperatūra +7. Matomumas 5 m. Dugnas - akmeningas. Staigiai gilėja, pakrantėse iki 5-6 m gylio galima aptikti tokias pat dumblių pieveles kaip ir prie UOLINIŲ SKARDŽIŲ. Plaukti reikia išilgai kranto. Pradėti nėrimą patogiausia nuo iškyšulio. Maždaug 10-12 m gylyje prasideda pirmasis įspūdingas skardis – apie 4m aukščio, o gal ir aukštesnis... ir tokių čia ne vienas ir ne du, yra ir mažesnių, bet ne ką mažiau įspūdingų. Kol kas šią vietą esame ištyrinėję tik iki 30m gylio. Tačiau, jei tikėti batimetriniu žemėlapiu, ten galima nusileisti net į 45 m gelmę. Ateinančią vasarą patyrinėsime šią vietą maksimaliame gylyje.Tai išties labai įspūdinga vieta. Rekomenduočiau visiems. Ir visai nebūtina nerti labai giliai, galima puikiausiai pasiplaukioti ir pamatyti daug gražių vaizdų gyliuose iki 20 m. Skardžiai susiformavę ne iš dumblo, o iš kažkokios kietos medžiagos, galbūt smiltainio (ne geologas aš), savo struktūra analogiški kitame krante esantiems UOLINIAMS SKARDŽIAMS. Šioje vietoje nufilmuota : “Gelmių alsavimas” ir “Kitaip”.

BLUŽNĖNAI

2009 metų Asvejos tyrinėjimo sezoną uždarėme gruodžio mėnesį panėrimu pusiasalyje ties Blužnėnų kaimu. Vandens temparatūra +4. Dugnas - rudas dumblas. Matomumas apie 5-6 m. Padarėme 2 panėrimus išilgai pusiasalio kranto, prieš tai praskanavę pakrantes echolotu. Deja nieko įdomesnio, ką vertėtų papasakoti, ten neradome. Tiesiog šlaitas, besileidžiantis į 35 m gelmę ir tiek. Tikrai neverta antrą kartą nerti.Tikiuosi, kad tyrinėjimus ir toliau tęsime, kadangi ežeras milžiniškas ir savo gelmėse turėtų slėpti dar daugybę neįtikėtinai gražių vietų, tik reikia kantrybės ieškant. Suskaičiavau, kad per tuos kelis metus Asvejoje panėriau 50 kartų ir tikrai nenusibodo :) Norėčiau padėkoti visiems narams, kurie dalyvavo šiame sunkiame ir alinančiame darbe ;) ar šiaip nėrė kartu. Ačiū Jums visiems kartu ir kiekvienam atskirai:
Egliukui, Eglei, Dariui (Abysmal), Ernestui, Svaigiui, Sauliui (underwater), Dariui (Sodininkui), Linui (Dziadui), Arūnui (Glar), Ryčiui_A, Eglei (Spygliui), Girėnei (Gyvatei), Daliui (Dalasui), Algirdui (Troliui), Arūnui (Atui), Modestui (Aquaholic), Ingridai, Dimai (decostop), Rolandui (Shrek), Anželikai (Undinėlei), Eduardui.
Andrius
P.S. Klubo nariams pageidaujant atsiųsiu batimetrinius žemėlapius su panėrimų vietų azimutais ir planais.